Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Turkijos ir Armėnijos santykiams daro įtaką futbolas (8)

Komentarai:

Studentas, 2009 08 04 11:09
kas keisciausia, jog si karta autorius teisyklingai uzrase pavadinima, igaga :)

igaga, 2009 08 04 10:14
Reiketu sakyti futbolas itakoja Turkijos ir Armenijos santykius.

Kas cia darosi, ant tiek musu doktorantai isdurneje, berasciai kazkokie.

AbC, 2009 08 02 14:15
Siuo atveju reiktu pamineti du svarbiausius dalykus:
1. Kaukazo regione yra desimtys skirtingu tauteliu, kurios, manau, visos turi savo interesus. Prisimink Balkanus ir kilusia Jugoslavijos krize, Albanija, Kosova ir t.t.

2. ir manau svarbiausias dalykas - religijos skirtumai. Turkija, Azerbaidzanas - musulmonai, Armenija ir kiti, katalikai, o jau tos visos tauteles irgi tai vienos tai kitos puses (konkreciai nesidomejau).

5KING5, 2009 08 01 20:43
Tarkim, kad ir Kaukazas sudarytu tokia savo sajunga panašia į ES. Arba jeigu visos Kaukazo valstybės susivienytu, tada nebekiltu konfliktu tarp savų dėl teritorinių netikslumų, ir ekonomiškai būtų daug lengviu ko gero ta bendra ju valstybė nemažai suklestėtu.
abC juk pafantazuoti galima, o dabar pasakyk kodėl tos Kaukazo valstybės negali susijungti į vieną valstybė arba bent jau sąjungą.?

AbC, 2009 08 01 14:56
Turi galvoj bendra kaukazieciu valstybe kaip politini, geopolitini ir teisini vieneta? Nebuk naivus, tai neimanoma kaip ir tarkim Baltijos Respublika (LT, LV, EST). Zinoma, realiausia galimybe tam tikra bendradarbiavimo sutartis, kuri pagyvintu Kaukazo saliu integracija, taciau tam trukdo du dalykai:

Turkijai dabar svarbiausia Eurointegracija (vienam eurointegruotis lengviau nei keliems)

Armenijos ir Turkijos siltas, draugiskas ir artimas bendravimas galimas tik po 1915 genocido pripazinimo ir skriaudos uzglaistymo.

O kisti rusus i tai galima, taciau neverta. Jau seniai visi zino kokio tipo yra Rusijos uzsienio politika ir kad ji nori vel buti supervalstybe. Taciau lemta... buti daugiausia hegemonu regione. Jei ne nafta ir ne dujos, rusu mergos butu nuogos :D

5KING5, 2009 07 31 22:44
Kaukazo valstybėms susijungus į vieną valstybę gyvenimas dėl daugelio priežaščių pasikeistų bet iškiltų ir etninių konfliktų

FAKTAI, 2009 07 31 21:48
Rusai kriokia ir gargaliuoja- tačiau- jau vėlu. Pietinis Kaukazas- faktiškai jau ne rusų teritorija. Tuo labjau, kad čekistinis putinoidų režimas jau prarado savo nominaliai "rusiškų piliečių" teritorijas Šiaurės Kaukaze-tokias kaip čečėnija, dagestanas,ingušija ir t.t. Ar daug civilių rusų ten -tuose "rusiškose" teritorijose dar tebegyvena? Cha. Cirkas,-kiek ruskių tebėra Kaukaze-visi jei rusai tūnoja garnizonose už sutvirtintų blokų, tvorų, tankų , haubicų patrankų-štai ir visos rusų "valdomos" teritorijos Kaukaze. Tiesiog juokinga kai putinoidai bando apžioti dar daugiau- putleris jau ir taip springsta ir vemia, o dar kažko nori-pajacai

5KING5, 2009 07 31 14:10
Siūlyčiau Kaukazo valstybėms susijungti į vieną valstybę, tada jiems būtų daug lengviau.... Na aišku būtų labai neytikėtinas dalykas....

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (27)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (81)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras