Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Tadžikijos vidaus politinė sankloda

Kristina Puleikytė
2006 08 23

http://hrw.org/images/maps/tajikistan.gifCentrinės Azijos regioną sudaro penkios valstybės: Kazachstanas, Kirgizija, Uzbekija, Tadžikija ir Turkmėnija. Šio regiono valstybė Tadžikija taip pat ribojasi su Afganistanu ir Kinija. Tadžikija, kaip ir kitos regiono valstybės, yra buvusi SSRS „broliška respublika“.

Pilietinio karo atgarsiai

Atgavusi nepriklausomybę Tadžikija pasinėrė į pilietinį karą, kuris truko apie penkis metus (1992 – 1997 m.), kol 1997 m. buvo pasirašytas taikos susitarimas. Tadžikijos liaudies fronto (TLF) lyderis Emomali Rakhmomov sutiko su galios pasidalijimo susitarimu, suteikiančiu 30 proc. vyriausybės postų opozicijai ir laiduojančiu sąžiningą atstovavimą parlamente. Po pilietinio karo, dėka vidinio stabilumo ir užsienio pagalbos, šaliai pavyko atsigauti ekonomiškai ir pasivyti kitas regiono valstybes, tokias kaip Uzbekija ir Turkmėnija. Pagal Pasaulio Banko duomenis, 2000 – 2004 m. laikotarpyje Tadžikijos BVP išaugo 9.6 proc.

Regioninis susiskaldymas užkerta kelią tolesnei valstybės konsolidacijai. Nuo XX a. 10 dešimtmečio nuožmi regioninė konkurencija tebesitęsia iki šių dienų. Pilietinis karas regioninius skirtumus ir konkurenciją tik paaštrino. Visgi pilietinis karas nebuvo separatistinis, o vyko kova dėl valstybės kontrolės. Skirtingos grupuotės kovojo dėl dominavimo naujai susikūrusioje valstybėje, o sovietinio valdymo metai paliko naują valstybę be politinio kompromiso siekimo įrankių. Pilietinio karo metu kova vyko tarp Rusijos remiamo TLF, atstovaujamo senojo sovietinio elito, ir Suvienytos tadžikų opozicijos (STO), islamistinių bei demokratinių grupių koalicijos.

Tadžikijos politinė sistema silpna, o buvę pilietinio karo vadai bei regionalizmas išlieka pakankamai stiprūs. Nepaisant to, jog prezidentui E. Rakhmonovui pavyko įtvirtinti stabilumą šalies viduje, įtampa su buvusiais TLF ar STO lyderiais išliko. Dauguma TLF lyderių, kurių dėka Rakhmonovas iškilo ir išsilaikė valdžioje, yra suimti ir įkalinti arba nužudyti (pavyzdžiui, vienas iš TLF įkūrėjų Safarali Kenjayev buvo nužudytas 1999 m.), o kiti pašalinti nuo svarbių ir įtakingų vyriausybinių postų.

Tadžikijos ekonomika kenčia nuo sovietinės praeities, kur vyriausybės intervencijos pernelyg dažnos. Be to, šalis dažnai susiduria su dujų ir elektros trūkumu. Aukštas korupcijos laipsnis lemia menką užsienio investuotojų pasitikėjimą. Šalyje egzistuoja didelis nedarbo lygis ir maži atlyginimai, kas verčia tadžikus emigruoti į kitas šalis, ypač į Rusiją. Pastaruoju metu Tadžikija susiduria su prekybos narkotikais problema, kadangi Tadžikija tapo tranzitine šalimi, per kurią iš Afganistano narkotinės medžiagos gabenamos į Europą.

Emomali Rakhmonov režimas

Emomali Rakhmonov buvo išrinktas Tadžikijos Aukščiausios Tarybos pirmininku 1992 m. po to, kai pirmasis postsovietinis šalies lyderis Rahmon Nabiyev buvo priverstas atsistatydinti. Rakhmonovas, atstovavęs pro-komunistinėms jėgoms, stengėsi pašalinti islamiškas ir liberalias jėgas nuo valstybės kontrolės šalies viduje. 1994 m. (pilietinio karo metu) jis buvo išrinktas Tadžikijos prezidentu, o 1999 m. – perrinktas.

Tadžikijos prezidentas Rakhmonovas yra autoritarinis vadovas, sugebantis manipuliuoti šalies politine sistema ir išlikti valdžioje, nepaisant stiprios opozicijos šalies viduje. Jis lėtai ir užtikrintai pašalino iš aukštų postų savo stipriausius konkurentus. Žymiausi tokio pobūdžio pašalinimai buvo generolo Ghaffor Mirzoyev, buvusio Rakhmonovo sąjungininko, ir Mahmadruzi Iskandarov, Tadžikijos Demokratinės partijos lyderio ir buvusio opozicijos vado, areštai.

Iki šiol Rakhmonovo režimui pavyko neutralizuoti politinius oponentus ir užkirsti kelią opozicijos stiprėjimui. Naudojantis nacionalinės vienybės ir kito pilietinio karo baimės šūkiais, vyriausybei pavyko konsoliduoti savo galią valstybėje mažai rūpinantis pragyvenimo lygio kėlimu. Tadžikijos gyventojai kenčia nuo informacijos ir naujienų trūkumo bei politinio elito abejingumo jų socialinėms-ekonominėms problemoms. Pavyzdžiui, neseniai prezidentas Rakhmonovas pasistatė naujus rūmus, kurie kainavo apie 14 milijonų JAV dol. iš valstybės biudžeto ir simboliškai buvo pavadinti „Tautos namais“.

2003 m. birželį buvo surengtas referendumas dėl kelių pakeitimų, pagal kuriuos prezidentui suteikiama galimybė būti perrinktam septynerių metų kadencijai du kartus iš eilės, neįskaičiuojant dabartinės prezidento kadencijos. Referendume dalyvavo apie 96 proc. gyventojų, iš kurių apie 90 proc. pritarė tokiems pakeitimams. Taip dabartinis Tadžikijos prezidentas užsitikrino buvimą valdžioje iki 2020 m. Tuo tarpu tarptautiniams stebėtojams šis referendumas ir rezultatų skaičiavimas pasirodė pakankamai įtartinas. Šalies opozicija kaltino vyriausybę, kad gyventojai buvo mažai informuoti apie referendumą ir jo pasekmes.

Tadžikijos parlamento rinkimų sistema yra mišri, kur dalis kandidatų yra išrenkama vienmandatėse apygardose, o kita dalis – pagal partijų sąrašus. Taip pat pagal naujus pakeitimus kandidatas į parlamentą turi sumokėti apie 1000 JAV dol. mokestį. Šis mokestis tapo kliūtimi mažoms partijoms, kurios nėra pajėgios savo kandidatams vienmandatėse apygardose laiduoti tokio dydžio mokesčio šalyje, kur vidutinis mėnesinis atlyginimas siekia 10-15 JAV dol. Kaip teigė „Asia Plus“, vienas didžiausių liberalių laikraščių Tadžikijoje, „Naujasis parlamentas: uždarytas skurdiems“.

Rinkimų laisvumas ir sąžiningumas Tadžikijoje diskutuotinas. 2000 m. parlamento rinkimus laimėjo prezidento palaikoma Tadžikijos žmonių demokratinė partija (TŽDP), tačiau tarptautiniai stebėtojai paskelbė, jog šie rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. 2005 m. parlamento rinkimuose TŽDP laimėjo 63 vietas, t.y. didžiąją daugumą parlamente, kai tuo tarpu opozicinės partijos gavo nežymų skaičių vietų. Europos saugumo ir bendradarbiavimo (ESBO) stebėjimo misijos galutinėje ataskaitoje teigiama, kad rinkimai į žemuosius parlamento rūmus neatitiko tarptautinių ir vidinių standartų. Šioje ataskaitoje pažymėti svarbių politinių lyderių areštai, vyriausybės dominavimas visos rinkiminės kampanijos metu ir nepriklausomos žiniasklaidos suvaržymai.

Valdančioji prezidento partija faktiškai kontroliuoja visą politinį bei ekonominį Tadžikijos gyvenimą. Didžiosios opozicinės partijos baiminasi viešai pernelyg kritikuoti Rakhmonovo režimą dėl potencialių sankcijų, o tuo tarpu kitos opozicinės partijos yra per mažos ir per silpnos, neturinčios pakankamai išteklių. Be to, vyriausybė visai įmanomais būdais stengiasi užkirsti kelią opozicinių partijų stiprėjimui ir įtakos augimui. Taraqqiyot (Plėtros) partijos (TP) pavyzdys tai puikiai iliustruoja. Jau 2001 m. TP bandė prisiregistruoti, kad galėtų dalyvauti parlamento rinkimuose. Toks prašymas buvo atmestas dėl techninių biurokratinių priežasčių. Kiti bandymai taip pat buvo nevykę. Nenoras leisti TP dalyvauti rinkimuose susijęs ir su bendru spaudimu opozicijai, tačiau, kita vertus, vyriausybė gali baimintis dėl nuskurdintų ir vis labiau nepatenkintų gyventojų telkimusi ties opozicine TP. Taigi pliuralizmas yra priimtinas tiek, kiek tai padeda išlaikyti status quo Tadžikijoje.

Regionalizmas iki šiol išlieka vienas svarbiausių Tadžikijos politinio gyvenimo veiksnių. Vyriausybės prioritetas turėtų būti skirtingų regioninių interesų bei skirtumų suderinimas. Tuo tarpu dabartinis prezidentas pasikliauja siauru elito ratu, kurio nariai daugiausia yra kilę iš prezidento gimtojo miesto Dangharos. Tokia Rakhmonovo politika jam užtikrina buvimą valdžioje, tačiau turi negatyvų poveikį pačiai politinei sistemai, nes pirmiausia skatina kitų regioninių elitų nepasitenkinimą, kuris gali išaugti ir į ginkluotą pasipriešinimą.

Rakhmonovas susiduria tiek su sekuliarine, tiek su islamistine opozicija. Pastaruoju metu Tadžikijos vidaus reikalų ministerija aktyviai įsitraukė į buvusių pilietinio karo aktyvistų, ypač opozicijos, veiklos tyrimą, o tokios veiklos rezultatas – masiniai areštai. Besitęsiantis spaudimas Tadžikijos opozicijai kelia grėsmę tolesniam šalies stabilumui. Pavyzdžiui, 2004 m. pavasarį pasklidus gandams apie gresiančius masinius areštus, sankcionuotus vidaus reikalų ministerijos, buvę STO kovotojai pasitraukė į kalnus. Šią grupę sudarė apie 100 kovotojų ir buvo teigiama, kad jie neginkluoti, tačiau sunku įvertinti šios informacijos patikimumą.

Islamistiniai judėjimai

Nepaisant to, jog 1997 m. Tadžikijos islamo atgimimo partija TIAP tapo teisėta, tačiau kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Kulobe, ši partija susidūrė su kliūtimis registruojant savo kandidatus į rinkimus. Pavyzdžiui, 2003 m. vyresnysis TIAP narys Qurbon Rahimov buvo suimtas ir nuteistas 9 metus kalėti. Visgi, TIAP išlieka viena stipriausių opozicinių partijų Tadžikijoje, nors dažnai yra kaltinama ir dėl ekstremizmo skatinimo bei propagavimo. Todėl dažnai šios partijos lyderių kritika vyriausybės atžvilgiu yra pakankamai ribota. 

Kol spaudimas TIAP tęsiasi, radikalesni politinio islamo rėmėjai buriasi į nelegalias grupes. Rakhmonovo atsakas į radikalaus islamo apraiškas šalyje yra pakankamai griežtas. Kaip atsakas religinių aktyvistų veiklai Isfaroje buvo uždaryta daugybė mečečių, o apie 1000 moterų iš Isfaros buvo atsisakyta suteikti vidinius pasus dėl atsisakymo fotografuotis be skarelių.

Islamistinių, ypač radikalių grupių, populiarumas auga dėl dabartinio Tadžikijos politinio elito abejingumo socialinėms ir ekonominėms šalies problemoms bei dėl didėjančio vyriausybės spaudimo opozicinėms jėgoms (tiek sekuliarioms, tiek religinėms). Buvęs pilietinio karo kovotojas teigė: „Savo vaikų ir jų ateities labui aš galiu atleisti. Bet ši vyriausybė man to neleidžia“. 

Žmogaus teisės ir demokratizacija

Padėtis žmogaus teisių srityje ypač ėmė blogėti po politinės suirutės kaimyninėje Kirgizijoje ir neramumų Uzbekijoje 2005 m., kai Tadžikijos vyriausybė sunerimo dėl galimų neramumų šalies viduje. Tuo metu buvo areštuoti kai kurie opozicijos lyderiai ir žurnalistai, pateikus sufalsifikuotus kaltinimus.

Visa žiniasklaida – valstybinė televizija ir spauda – yra kontroliuojama vyriausybės, nors dažnai sostinės laikraščiuose pasirodo pakankamai atvirų ir kritinių straipsnių. Tadžikijos žiniasklaida yra linkusi nušviesti valdančiosios partijos ir vyriausybės veiklą, ignoruojant tai, ką daro ir kokia veikla užsiiminėja opozicinės grupės. Kita problema yra ta, jog regioninė spauda kenčia nuo informacijos trūkumo. Netgi didžiausi Tadžikijos laikraščiai neturi pakankamai įrenginių ir trūksta finansavimo. Didžiausias vyriausybės laikraštis yra leidžiamas tik tris kartus per savaitę. „Reporteriai be sienų“ pažymi, jog nepriklausomi žurnalistai patiria didžiulį spaudimą iš vyriausybės, kuri kartu kontroliuoja spaustuves ir daro įtaką redakcijos linijai.

Tadžikijoje vykę parlamento rinkimai neatitinka sąžiningų ir laisvų rinkimų standartų. Keturios opozicinės partijos pareiškė, kad nepripažįsta paskutiniųjų parlamento rinkimų rezultatų, tačiau toks pareiškimas neturėjo jokios įtakos tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu. Be to, politinė opozicija nuolat susiduria su vyriausybės spaudimu. Ypač dažnais atvejais prieš rinkimus opozicijos lyderiai yra apkaltinami ir yra suimami. Pavyzdžiui, du Socialdemokratų partijos nariai buvo suimti 2005 m. rinkimų kampanijos metu, apkaltinant juos chuliganizmu ir atitinkamai nuteisti dvylikai bei aštuoniolikai mėnesių kalėjimo.

Vyriausybė riboja ir nevyriausybinių organizacijų veiklą šalies viduje. 2005 m. balandžio mėn. Tadžikijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, jog užsienio šalių ambasados ir paramos organizacijos privalo informuoti vyriausybę apie ryšius su vietiniais politiniais ir pilietiniais aktyvistais. Pagal naujas taisykles, diplomatai ir tarptautinės organizacijos turi iš anksto pranešti vyriausybės institucijoms apie bet kokius susitikimus su vietiniais aktyvistais.

Vyriausybė į tarptautinės bendruomenės kaltinimus dėl demokratizacijos ir žmogaus teisių apribojimus atsako taikos ir stabilumo užtikrinimo argumentais. Vienas iš opozicijos lyderių Tadžikijoje yra teigęs: „Kiekvienas sako, kad visos mūsų problemos kyla dėl „demokratijos“, kad buvo labai gerai sovietiniais laikais. Kaip jie taip gali teigti, kai čia aiškiai nėra jokios demokratijos?“

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras