Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusija kloja teisinius agresijos pagrindus (2)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2009 08 14

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas nutarė supaprastinti karinių operacijų už šalies ribų tvarką. Jis Dūmai nusiuntė įstatymo projektą, kuriuo siūloma padidinti priežasčių, leidžiančių šalies vadovui pradėti karą užsienyje, skaičių ir priimant šį sprendimą nereikalauti parlamento Federacijos Tarybos pritarimo. Apžvalgininkų nuomone, taip Maskva atriša sau rankas operatyviau reaguoti į konfliktus už Rusijos sienų.

Įstatymo „Dėl gynybos“ pataisos įteisina padidintus prezidento, kaip vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, įgaliojimus. 10-ąjį ir 10.1 jo straipsnius siūloma papildyti keliomis operacijų pradžios motyvus išplečiančiomis pataisomis. Pavyzdžiui, operacijos gali būti pradedamos siekiant „duoti atkirtį Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų ar kitų karinių junginių, dislokuotų už šalies ribų, užpuolikams“, „užkirsti kelią agresijai prieš kitą valstybę“, „apginti Rusijos Federacijos piliečius užsienyje“, „kovoti su piratais ir užtikrinti laivybos saugumą“.

Pastaroji pataisa kelia mažiausiai abejonių, analizuoja dokumentą interneto svetainė Zagolovki.ru. Rusijos laivynas jau metus dreifuoja Adeno įlankoje saugodamas laivus, nes neturi leidimo duoti atkirtį piratams svetimos valstybės vandenyse. Beje, vesti karo veiksmų be tos valstybės leidimo neleidžia ir Jungtinių Tautų teisės normos.

Šiuo metu Rusijos konstitucija numato, kad šalies ginkluotųjų pajėgų panaudojimą užsienyje sankcionuoja Federacijos Taryba, o sprendimą priima prezidentas. Tačiau nėra reglamentuota, kad šalies vadovas savo sprendimą turi priimti tik po šios institucijos nutarimo. Precedentas įvyko pernai: kai Rusijos kariuomenė pradėjo operaciją prieš Gruziją, Federacijos Taryba atostogavo ir į savo posėdį skubiai nesirinko. Kai ką tai privertė suabejoti D. Medvedevo sprendimo teisėtumu, gi kiti svarstė, kad įstatymas nenumato kokio nors eiliškumo. Kita vertus, kaip tvirtino šios Tarybos pirmininkas Sergejus Mironovas, „Pietų Osetijoje veikia ne karinis Rusijos kontingentas, o taikdarių pajėgos, todėl Konstitucija nereikalauja kokios nors sankcijos“. Tik rugpjūčio 25-ąją, praėjus kelioms savaitėms po penkias dienas trukusio konflikto, Federacijos Taryba susirinko ir atgaline tvarka pritarė D. Medvedevo įsakui.

Kad nekiltų nereikalingų ginčų ir įstatymų kolizijos, šių metų vasario 17 d. Rusijos parlamentas prezidentui pasiūlė išaiškinti „ginkluotųjų pajėgų panaudojimo už Rusijos ribų galimybę“ ir detalizuoti skubius atvejus, kai būtina imtis tokių operacijų. Federacijos Tarybos gynybos komiteto narys Nikolajus Tulejevas, kaip rašo svetainė Gazeta.ru, neslepia, kad šia pataisa norima pagrįsti buvusią ir kitas galimas operacijas užsienyje, panašias į tas, kokios buvo atliktos Kaukaze.

Senatorių siūlymas kiek galima greičiau reaguoti į įvykius vadinamajame „artimajame užsienyje“ išplės prezidento įgaliojimus ginti Rusijos interesus. Dabar prezidentas savo įsaką Federacijos Tarybai privalo pateikti per 24 val., o ši kuo greičiau (terminai numatyti parlamento reglamente) jį atmesti arba patvirtinti. Tačiau Federacijos Tarybos sprendimą pateikti galima ir atgaline data, jeigu aplinkybės taip verčia. Kitaip sakant, teigia N. Tulejevas, reglamentuojamas Konstitucijos 102 str. panaudojimas praktikoje. Tačiau, kitų ekspertų nuomone, tai silpnoji įstatymo vieta, kaip ir tai, kad jis neapibrėžia Rusijos karinių bazių kitose šalyse, pavyzdžiui, Tadžikistane ar Armėnijoje, veiklos pobūdžio konflikto atveju. Gali būti, kad tos karinės pajėgos būtų įveltos į tokį konfliktą prieš savo valią...

Teisindamiesi, kad tai įprasta tarptautinė praktika, Rusijos pareigūnai pateikia Amerikos pavyzdį. Gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas sako, kad JAV prezidentas gali vienašališkai pasirašyti įsakymą ginkluotosioms pajėgoms atremti agresiją prieš savo šalį ar amerikiečių kariškius bei piliečius užsienyje. Tačiau jis gali užsitikrinti Kongreso paramą, kaip buvo 1964 m., kai amerikiečiai apkaltino, kad Tonkino įlankoje Vietnamo kateriai atakavo JAV laivus. Bet prezidentas gali ir apeiti Kongresą. Pavyzdžiui, taip buvo įsiveržta į Grenadą 1983 m. arba 1988 m. – į Panamą.

Maskva ir neslepia, kad įstatymo pataisos Dūmai pateiktos dėl prieš metus vykusios operacijos Kaukaze. D. Medvedevas, Sočyje susitikęs su parlamentinių frakcijų vadovais, pareiškė, kad šis dokumentas „susijęs su žinomais įvykiais prieš metus ir, nors man labai nesinori, kad jie pasikartotų, griežtą reglamentavimą reikia turėti“. Gruzijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, jog įstatymo „Dėl gynybos“ pataisos reiškia, kad „Rusija gyvena praeitimi ir ieško būdų priversti patikėti tarptautinę visuomenę, jog jos agresyvios tezės teisingos“.

Vis dėlto Rusijos strategijų ir technologijų analizės centro direktorius Ruslanas Puchovas mano, kad šis įstatymas neleis prezidentui panaudoti ginkluotąsias pajėgas, kur ir kada panorės. Šiaip jau dokumentas nefiksuoja, bet numato, kad agresiją jos galės atremti, jeigu bus užpultos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narės – Armėnija, Baltarusija, Kirgizija, Tadžikistanas, Uzbekistanas, Kazachstanas. Tai, kad jis priimtas baiminantis antro karo Gruzijoje, dar nereiškia, jog buvusio sovietinio bloko šalys, kuriose įsipliekstų konfliktas, galės būti ramios.

Kaip atsaką į Maskvos teisinį agresijos pagrindimą, Tbilisis karo metinių proga parengė pranešimą „Dėl visapusiškos Rusijos Federacijos karinės politinės agresijos prieš Gruziją“. Jame nurodoma, kad per rugpjūčio 8–16 d. konfliktą žuvo 170 gruzinų, 67 rusų kariai, daugiau kaip 160 Pietų Osetijos ir apie 200 Gruzijos gyventojų. Rusijos pusė rugpjūčio 7-ąją taip pat paskelbė duomenis apie šio karo nuostolius. Per metus Rusijos armijos nuostoliai išaugo trimis kariais – iki tų pačių 67. Pietų Osetijoje buvo sugriauti 655 gyvenamieji namai, dėl to apie 30 tūkst. žmonių liko be pastogės. Rusija mano, kad tai atviro osetinų genocido įrodymas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras