Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Prezidento rinkimai Afganistane (1)

Jurgita Laurinėnaitė
2009 08 17

Rugpjūčio 20-ąją, praėjus aštuoneriems metams po Talibano režimo nuvertimo, Afganistane vyks antrieji demokratiniai šalies prezidento rinkimai. Tai neeilinis įvykis ne tik pačiam Afganistanui, bet ir visam pasauliui. Kad rinkimai praeitų kuo sklandžiau, šalyje suburta daugiau kaip 100 tūkstančių karių, siųstų daugiausia Vakarų valstybių. Tačiau kalbų ir perspėjimų dėl tokios pat prezidento rinkimų baigties, kokia birželį buvo Irane, pasigirsta vis dažniau.

Didžiausią tikimybę laimėti turi dabartinis Afganistano prezidentas Hamidas Karzai siekiantis perrinkimo antrai kadencijai. Pasak paskutiniųjų visuomenės apklausų, atliktų šių metų gegužę, H. Karzai yra remiamas 35 proc. šalies gyventojų. Rimčiausi jo oponentai – buvęs Afganistano užsienio reikalų ministras Abdullah Abdullah ir buvęs finansų ministras Ashraf Ghani. Tačiau jų abiejų reitingai, palyginti su dabartinio prezidento, atrodo daugiau nei kuklūs – atitinkamai 7 ir 3 procentai visų rinkėjų balsų.

Vis dėlto, nepaisant didelio atotrūkio nuo kitų kandidatų, o jų iš viso yra net 41, H. Karzai populiarumas per mažas, kad dabartinis prezidentas būtų perrinktas jau pirmajame rinkimų ture. Nė vienam iš kandidatų nesurinkus 50 proc. balsų, rengiamas antrasis turas, kuriame dalyvauja du daugiausia balsų gavę kandidatai. Jei susiklostytų šis scenarijus, H. Karzai pergalė nebeatrodo tokia akivaizdi. Iki šiol buvęs tikras dėl savo šansų nugalėti, dabartinis Afganistano vadovas pakeitė taktiką ir galiausiai ėmė rimčiau žiūrėti į aktyviai vykdomos rinkiminės kampanijos naudą. Kol jo varžovai keliavo po šalies provincijas, mėgindami į savo pusę palenkti rinkėjus, H. Karzai delsė, tačiau ir jį pasukti oponentų jau pramintu keliu tikriausiai privertė baimė prarasti turimas pozicijas.

Anot vieno rimčiausių H. Karzai varžovų A. Ghani, toks dabartinio prezidento nesivarginimas pradėti aktyvią rinkimų kampaniją gali būti nesunkiai paaiškinamas. Visų pirma H. Karzai kaltinamas „išpūtęs rinkėjų sąrašus“ tose apylinkėse, kurių gyventojai jį remia. „Rinkėjai vaiduokliai“ sąrašuose atsiranda registruojant tuos pačius žmones po kelis kartus, išgalvojant naujus asmenis, vyrams registruojant žmonas joms pačioms nedalyvaujant registracijos procese ir pan. Negana to, dabartinis vadovas savo labui naudojasi valstybės tarnautojų darbu, biudžeto lėšomis bei disponuojama galia įbauginti tuos, kas ryžtųsi balsuoti prieš jį.

Savo ruožtu H. Karzai šalininkai kaltina abu svarbiausius jo oponentus atstovaujant JAV interesams. Nors prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad rinkimuose visų kandidatų atžvilgiu JAV laikysis neutralumo, kai kurių afganistaniečių pasipiktinimą sukėlė Amerikos pasiuntinio Afganistane ir Pakistane elgesys. Jis pakvietė A. Abdullah ir A. Ghani pietų ir jų metu surengė diskusiją – toks gestas kai kuriems pasirodė panašus į JAV palankumo šiedviem kandidatams išraišką.

Nors vėliau JAV pasiuntinys teigė, kad H. Karzai taip pat yra laukiamas, jei tik pareikštų norą diskutuoti, vis dėlto toks diplomatiškumas nepaslepia akivaizdaus JAV šaltumo dabartiniam Afganistano prezidentui. Kadaise jis buvo remiamas Vakarų, tačiau, nesugebėjęs šalyje užtikrinti stabilumo, pažaboti korupcijos ir narkotikų verslo, nepateisino į jį dėtų vilčių.

Viltys H. Karzai prezidentavimo metais sulaukti saugesnio gyvenimo garantijų gęsta ir Afganistano piliečių akyse. Didžiausias žmonių reikalavimas valdžiai – saugumo užtikrinimas, tačiau dažnai afganistaniečiai tvirtina besijaučiantys saugesni ne vyriausybės, o Talibano prieglobstyje. Vos per 20 mylių nuo vyriausybės kontroliuojamos sostinės Kabulo nutolusiose apylinkėse gyventojai susirenka į sukilėlių organizuojamus mobilius teismus, kuriuose talibai sprendžia tarp afganistaniečių kylančius konfliktus. Teisybė išklausoma iš talibų lūpų, nes valdžia, anot žmonių, skleidžia tik neteisingumą, verčiantį dėtis prie sukilėlių ir gausinti jų pajėgas.

Vien per šių metų liepą NATO ir JAV pajėgos Afganistane neteko 75 karių. Dėl padažnėjusių sukilėlių išpuolių šis mėnuo vadinamas kruviniausiu nuo pat kovos su Talibano režimu pradžios 2001 metais. Civilių aukų skaičius, Jungtinių Tautų duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį išaugo 24 procentais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2008-aisiais.

Afganistano vidaus reikalų ministerijos duomenimis, iš 356 šalies rajonų 13 yra visiškai valdomi sukilėlių, tokie greitu laiku gali tapti dar 133. Šiuose rajonuose sukviesti rinkėjus prie urnų gali būti itin sunku, nes talibai ragina boikotuoti rinkimus ir grasina rengti išpuolius balsavimo vietose. Rinkimų organizatoriai teigia, kad bijant pasekmių apie 10 proc. visų balsavimo vietų rinkimų dieną gali apskritai neatverti durų. Daugiausia tokia baigtis prognozuojama pietinėse provincijose, nes sukilėliai ten veikia aktyviausiai.

Pietuose labiausiai palaikomas kandidatas yra H. Karzai. Jei balsavimo vietos išties bus uždarytos ir piliečiai negalės pareikšti savo valios, rinkimai, jų akimis, neatrodys sąžiningi. Tokie jie greičiausiai neatrodys ir H. Karzai oponentų šalininkams, jei nugalėtoju vis dėlto bus paskelbtas dabartinis šalies prezidentas. Visuomenės susipriešinimui priežasčių daugiau negu pakankamai.

Kaimyniniame Irane prezidento rinkimų rezultatai sukėlė protestų bangą. Kokiems sukrėtimams turi rengtis Afganistanas?

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras