Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Seni varžovai – nauji partneriai (1)

2009 08 18

Turkijai ir Rusijai naudingas aljansas kelia įtarimų Vakarams. Per ilgą Osmanų imperijos erą turkai ir rusai daug kariavo. Moderniaisiais laikais Turkija saugojo NATO pietinį sparną nuo galimos sovietų žalos. „Rusai yra klastingi“ – dažnas ir populiarus turkų posakis. Tačiau niekas nebūtų įspėjęs, kad abiejų šalių ministrai pirmininkai Vladimiras Putinas ir Recepas Tayyipas Erdoganas rugpjūčio 6 dieną pasirašys daugybę susitarimų per ceremoniją Ankaroje. „Klasta“, tiesą sakant, buvo žodis, taikomas susitarimui su Rusijos „Gazpromu“ naudoti Turkijos teritorinius vandenis Juodojoje jūroje dujotiekiui į Europą. Planuojamas „Pietų srautas“ aplenks Ukrainą, per kurią dabar teka 80 proc. Rusijos dujų į Europą.

Rusija keliskart užsuko čiaupus dėl ginčų su Ukraina ir taip paliko milijonus europiečių šalti. Kad sumažintų priklausomybę nuo Rusijos, Europos Sąjunga ilgai rėmė dujotiekį „Nabukas“, dėl kurio Turkija taip pat liepos mėnesį pasirašė susitarimą. Taigi kieno pusėje yra Turkija? Atsakymas paprastas – savo pačios. Būdama kryžkelėje tarp energijos turtingų Artimųjų Rytų ir buvusios Sovietų Sąjungos, ji turi išskirtinę įtaką kaip dujų tranzito centras ir drąsiai naudoja energijos kortą siekdama narystės Europos Sąjungoje. Tačiau ir tai reikalauja bendradarbiavimo su Rusija. Mainais už paramą „Pietų srautui“ Turkija gavo Rusijos palaikymą naftotiekiui iš Juodosios jūros uosto Samsuno į Džeichano terminalą Viduržemio jūroje.

Turkijos užsienio reikalų ministras tikina, kad „Nabukas“ ir „Pietų srautas“ yra ne konkurentai, o vienas kitą papildo. Tą galima pasakyti ir apie pačias Turkiją ir Rusiją. Baigiantis Šaltajam karui jų interesai kartais sutapdavo – abi rėmė karą Afganistane, tačiau buvo prieš Amerikos invaziją į Iraką. Didžiausias išbandymas Turkijos pozicijai atėjo prasidėjus Rusijos ir Gruzijos karui 2008 metų rugpjūtį. Visgi Rusija yra didžiausia Turkijos prekybos partnerė ir tiekia 68 proc. jos dujų. Turkijos statybų įmonės aktyvios visoje Rusijoje, o milijonai rusų turistų kiekvienais metais plūsta į Turkijos kurortus. V. Putinas ir R. T. Erdoganas sutaria gerai, abu yra sportiški ir turi autoritarinių savybių, tačiau abipusiai įtarimai taip pat egzistuoja. Rusija nepatenkinta Turkijos nuolaidžiavimu čečėnams, o Turkija – Rusijos atsisakymu teroristais įvardyti kurdų sukilėlius.

Pagal 2009 m. rugpjūčio 13 d. „The Economist“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras