Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusijos interesai Pabaltijyje II: skirtingi ar vienodi scenarijai?

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 08 18

Pirmoji straipsnio dalis

Savanoriškas buvusio Rusijos prezidento Boriso Jelcino pasitraukimas iš valdžios, labiau priminęs sandėrį, kaip jau minėjome praeitą savaitę, tapo ir savotišku posūkiu šios šalies santykiuose su trimis Baltijos valstybėmis. Tačiau tam, kad pamatyti šiuo metu Rusijos politikos ypatybes, reikia atsižvelgti į pakankamai platų veiksnių spektrą, visų pirma, akcentuojant politinės ekonomijos aspektus, o ne žiūrint į oficialias diplomatines pozicijas.

Tuo pačiu būtina pastebėti, jog Vladimiro Putino administracija nuo pat savo darbo pradžios kiek perorientavo savo politiką Baltijos šalių atžvilgiu, pagrindiniu savo spaudimo taikiniu pasirinkdama didžiausią šio regiono valstybę – Lietuvą. Tokį posūkį galėjo lemti daugelis veiksnių, tačiau bendrosios išvados susiveda į atmetimo logiką, nes V. Putinui ateinant į valdžią ir atsivedant su savim visą buvusių ar esamų čekistų plejadą, daugelis ekonominių Rusijos interesų Latvijoje, pavyzdžiui, Ventspilio terminale, jau buvo realizuota, o Estijos ekonomikos finliandizacija nebekėlė abejonių. Be abejo, abi šios šalys buvo stabiliai priklausomos nuo Rusijos energetikos išteklių, o tuo tarpu Lietuva vis dar balansavo ties galimų alternatyvų riba, ypač atsižvelgiant į 1999 m. sandėrį dėl „Mažeikių naftos“.

Tiesa, būtina pastebėti, jog, pavyzdžiui, Latvijoje Rusijos interesai kartais pasireikšdavo ad hoc akcijomis, kurios būdavo pateikiamos tarsi vietinių rusakalbių atsakas į pavienius Rygos administracijos sprendimus. Kaip gerą to pavyzdį galima paminėti prieš pusantrų metų kilusias iniciatyvas reformuoti Latvijos vidurinio mokymo sistemą ir Rygoje iškart prasidėjusius rusakalbių mokyklų mokinių bei personalo protestus, palydėtus ir oficialiu Maskvos susirūpinimu. Simboliška buvo ir praėjusių metų gegužės 9-osios data, kuomet iš trijų Baltijos šalių tik vienintelė Latvijos prezidentė nesugebėjo atsispirti V. Putino kvietimui dalyvauti šventiniuose renginiuose Maskvoje.

Tačiau šie įvykiai rodo, kad pagrindiniu Rusijos interesų realizavimo placdarmu tampa Lietuva. Ir šiuo atveju mes galime kalbėti ne tik apie „Mažeikių naftą“, kuri, be abejo, yra vienas pagrindinių šio žaidimo kozirių, bet ir apie kai kuriuos kitus svarbius energetinius bei politinius aspektus.

Reikia pastebėti, jog tokios ekstensyvios Rusijos politikos užuomazgos atsirado dar tada, kuomet šioje šalyje, remiantis jos prezidento lozungais, prasidėjo naujoji nacionalizacija, paremta B. Jelcino laikais klestėjusių oligarchų „išbuožinimu“ (V. Putino viešai panaudotas terminas). Be abejo, puikiausiu to simboliu yra Michailo Chodorkovskio bei jo sukurtos kompanijos „Jukos“ likimas, kuris dalinai siejasi ir su jau minėtu svarbiu dvišalių santykių veiksniu – „Mažeikių nafta“. Nesunku pastebėti, jog nuo pat pirmojo Lietuvos bandymo parduoti šios įmonės akcijas, Rusija intensyviai priešinosi ne jos kapitalo atėjimui į Mažeikius. Aiškiausias atsakas į Lietuvos sandėrius su Vakarų investuotojais buvo naftos tiekimo sutrikimai, dėl kurių „Mažeikių nafta“ patirdavo nemenkus nuostolius. Taip buvo „Williams“ laikotarpiu, taip yra ir dabar. Vienintele išimtimi galima laikyti „Jukos“ valdymo laikotarpį, tačiau šią privačią  kompanijos ištiko jau aprašytas likimas. Šiandien Rusijos pareigūnai teisinasi, jog lenkų valdomai Lietuvos įmonei naftos tiekimas sutrikęs dėl avarijos naftotiekyje „Družba“, tačiau kažkodėl niekas iš Rusijos pusės nekomentuoja nei avarijos mastų, nei atskleidžia jos pašalinimo terminų. Nerimą kelia ir tai, kad naujoji Lietuvos Vyriausybė, lyg ir demonstruodama tariamą susirūpinimą sunkia padėtimi, taip pat nekomentuoja susitikimų su rusais detalių, o lenkų investitoriai išvis nepateikia jokių viešų pareiškimų, nepaisant ankstesnių naftos tiekimo garantijų.

Tačiau, kaip minėta anksčiau, nors ir būdama itin svarbiu Rusijos interesų objektu, „Mažeikių nafta“ nėra vienintelis naujojo rytinių kaimynų scenarijaus aspektas. Per pastarąsias kelias savaites atsirado dar du, ekonominį konfliktą primenantys, aspektai. Pirmiausiai reikia paminėti Rusijos atstovų iniciatyva sužlugdytas derybas dėl krovinių tranzito į Kaliningrado uostą per Lietuvos teritoriją. Tuo pačiu rusai žlugdo ir taip vadinamą „2K“ projektą, kuriuo Lietuva siekia užsitikrinti ir Klaipėdos uosto apkrovą Rusijos eksportui arba importui į šią šalį skirtomis prekėmis. Reikia pastebėti, kad Ventspilis su panašaus pobūdžio problemomis nesusiduria. Tiesa, atsižvelgiant į naujausias „PKN Orlen“ iniciatyvas įsigyti šio miesto naftos perdirbimo įmonę, latviams taip pat galima prognozuoti į Mažeikius panašų scenarijų.

Kitas svarbus aspektas – praėjusį mėnesį Rusijos vienašališkai pareikštas sprendimas nuo rugsėjo mėn. didinti importo muitus lietuviškiems sūriams. Žinoma, tai nėra taip radikalu, kaip Maskvos sprendimai gruziniško vyno ar mineralinio vandens „Boržomi“ atžvilgiu, tačiau tam tikrus panašumus, susijusius su Rusijos nenoru prarasti įtaką Baltijos bei Kaukazo regionuose ir to nenoro realizavimu per ekonomines priemones, įžvelgti galima. Žinoma, mes galime nebent tik pasidžiaugti, kad neturime savos Abchazijos bei bent jau kažkiek esame apsaugoti narystės Vakarų ekonominėse ir politinėse organizacijose.

Tiesa, pastaroji, kaip parodė lietuviška patirtis, taip pat ne visuomet yra savotiškas „šarvas“. Rusijos kovinio naikintuvo skrydis ir katastrofa Lietuvos teritorijoje bei kaimynų baltarusių pasiskraidymai mūsų oro erdvėje metė nemenką šešėlį ne tik ant vietinių krašto apsaugos pajėgų, bet ir ant NATO teikiamo „oro skydo“. O ir teigti, kad tokie skrydžiai tėra tik atsitiktinumas, gali nebent oficialūs pareigūnai.

Nereikia pamiršti ir to, kad būtent Lietuvos, o ne Latvijos ar Estijos, dar laukia ir Ignalinos AE uždarymo problemų sprendimas. Be abejo, galima pasidžiaugti tuo, jog vienu paskutiniųjų buvusio premjero Algirdo Brazausko darbų buvo trišalio (Lietuvos, Latvijos, Estijos) susitarimo dėl trečiojo AE bloko statybos pasirašymas, kas lyg ir leidžia galvoti apie giedrią elektros energijos perspektyvą Baltijos šalyse. Tačiau šiuo atveju jau veikia ir kitas, Rusijos energetinio dialogo su atskiromis didžiosiomis Europos valstybėmis aspektas, kurio pasėkoje šiemet Europos Komisijos (EK) priimta Europos energetikos „Žalioji knyga“ neatrodo itin optimistiškai.

Apibendrinant galima pasakyti, jog Rusijos politika Pabaltijo atžvilgiu per pastaruosius šešiolika metų išgyveno savotišką transformaciją, susijusią, visų pirma, su pokyčiais pačios Rusijos politiniame elite. Tačiau šiandieninis rezultatas vis aiškiau rodo, kad su didžiausiais autoritarėjančios Rusijos sukeliamais politiniais bei ekonominiais kaštais gali susidurti ne Latvija ar Estija, o būtent Lietuva.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (4)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (10)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (53)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras