Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Dėl Rusijos politinės ofenzyvos artėjant Antrojo pasaulinio karo pradžios 70- tosioms metinėms (1)

2009 08 28

Europos Parlamento nario Vytauto Landsbergio 

Pareiškimas 

dėl Rusijos politinės ofenzyvos artėjant Antrojo pasaulinio karo pradžios 70- tosioms metinėms

Savaitė tarp Vokietijos – SSRS nepuolimo pakto (Molotovo – Ribbentropo pakto) ir Antrojo pasaulinio karo pradžios 70- tųjų metinių yra ir bus nužymėta desperatiškų Rusijos diplomatijos ofenzyvų. Tai filmai, publikacijos, įvairūs protestai.

Karas prasidėjo kitą dieną po to, kai Maskva ratifikavo tarpusavio nepuolimo sutartį su A. Hitleriu. Joje SSRS atvirai įsipareigojo nepadėti "trečiajai šaliai", kuri kariaus su Vokietija. Iš tikrųjų sovietai padėjo Vokietijai visuose šios karuose ligi 1941 m. birželio. Slaptieji protokolai nebuvo nei paviešinti, nei ratifikuoti, ir tai juolab pabrėžia jų nusikalstamą pobūdį bei neteisėtumą nuo pat pasirašymo akimirkos, ką aukščiausiuoju SSRS valdžios lygmeniu nustatė ir paskelbė SSRS liaudies deputatų suvažiavimas 1989 m. gruodžio 24- ąją. Šių metų gruodį vertėtų tarptautiniu lygmeniu pažymėti tą iškilų 20 metų senumo faktą, Rusijai garbingą dokumentą.

Kol kas, deja, dabartinė Rusijos valdžia žvelgia ir eina priešinga kryptimi. Užuot atsiribojusi nuo stalinizmo nusikaltimų, prie kurių priskiriamas ir Antrojo pasaulinio karo inicijavimas, ji blaškosi skelbdama neva "įrodymus", kad Stalinui būtinai reikėjo susidėti su Hitleriu. Spekuliuojama, kad sąmokslas apsimokėjo. Akcentuojami kliuviniai derybose su Anglija ir Prancūzija nutylint lygiagretes slaptas Maskvos derybas su Berlynu. Nueita net iki buvusio sąjungininko A. Hitlerio pateisinimų, neva dėl karo kalta Lenkija. Jei Lietuva 1939 m. kovą būtų atmetusi Hitlerio ultimatumą dėl Klaipėdos, o Vakarų demokratijos tada užstotų Lietuvą, tai šiandien dėl karo pradžios būtų kaltinama Lietuvos Respublika. Tokia Kremliaus militaristų logika. Suomija ir Gruzija taipgi kaltos dėl vienos jų užpuolimo 1939 m., kitos – 2008 m.

Rusijos politikai šiandien vėl smerkia buvusią "Versalio tvarką". Lygiai taip ją smerkė revanšistinė A. Hitlerio Vokietija ir tiesioginiais įžeidžiamais žodžiais apie Lenkiją, šiai žlungant po "socialistinių" tironijų smūgiais, SSRS užsienio reikalų ministras ir pakto signataras V. Molotovas. Antrasis signataras buvo pakartas Niurnbergo tribunolo sprendimu net neleidus jam, kitkuo kaltinamam J. von Ribbentropui, prabilti apie didžiausią dvišalį nusikaltimą – išankstinį 1939 m. rugpjūčio 23 d. susitarimą dėl grobio dalybų, jeigu keturių Baltijos valstybių ir Lenkijos "erdvėse įvyks teritorinių–politinių pokyčių". Taip rašė J. Stalino prižiūrimi. Aišku, tada susitarta ne "jeigu", o kad tie pokyčiai tikrai įvyks būtent susitariančiųjų šalių valia. Susitarimas buvo draugiškai vykdomas, karinė pergalė laistoma (Breste) bendru šampanu, ir užbaigus Lenkijos egzekuciją Stalinas paskelbė nusikaltėlių pasaulio žodynu par exellence, kad SSRS ir Vokietija nuo šiol "parištos krauju".

Parišimas krauju buvo pratęstas Katynėje  ir aplinkinėse stovyklose, Stalino ir šutvės pasirašytu nuosprendžiu 1940 m. išžudant daugelį tūkstančių Lenkijos karo belaisvių už "antisovietinę propagandą".

Rusija neturi kitos garbingos išeities, tik atsirišti, dar sykį pripažinti ir pasmerkti tą juodą savo sovietinės istorijos puslapį. Visos pastangos paneigti SSRS liaudies deputatų suvažiavimo išvadą ir pateisinti nusikaltimus bus tolygios šėtoniškam Stalino, Berijos, Molotovo, Kalinino ir kitų argumentui, kad karo prieš Lenkiją belaisvius reikėjo išžudyti šūviais į pakaušį už jų netinkamas tarpusavio kalbas ir maldas.

Nepriklausomi Vokietijos politikai turėtų Kremliui padėti.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (23)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (43)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (123)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (1)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras