Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Europos išorinis stabilumo paktas

2009 09 01

Dabartinė ekonominė krizė Europos pinigų sąjungoje atskleidė dvi pagrindines problemas: pirmoji susijusi su finansų išlaikymu eurozonos šalyse, o antroji – su nepakankamu makroekonominės politikos koordinavimu. Visa tai kelia grėsmę eurui. Valstybės, apie kurių finansus daug kalbėta praėjusiais metais, patiria didelį fiskalinį spaudimą. Prognozuojama, kad Airijos vyriausybės skola 2010 metais padidės iki 80 proc. BVP, nors dar prieš metus Europos Komisija manė, kad ji bus tik apie 30 proc. BVP. Taip pat tikėtasi, kad Ispanija sumažins savo skolos koeficientą, tačiau iš tiesų 2007–2010 metais jis gali padvigubėti ir siekti daugiau negu 60 proc. Europos Sąjungos (ES) fiskalinės priežiūros mechanizmai nesugebėjo nuspėti tokio scenarijaus, nes jie neigia svarbų kintamąjį – privačiojo sektoriaus skolos dinamiką. Kai smogia krizė, didelės ekonominės sąnaudos verčia vyriausybę įsipareigoti bankams – taip neseniai nutiko Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje bei 1990 metais per finansines krizes Lotynų Amerikoje ir Azijoje. Taip atsitinka ir kai svarbiausi verslo sektoriai yra arti bankroto. Šalis su tokiais finansais beveik per naktį gali tapti tuščiu fiskaliniu krepšiu.

Dėl stiprėjančių finansinių ir ekonominių ryšių tarp eurozonos narių didėjanti vyriausybės skola net ir vienoje Ekonominės ir pinigų sąjungos šalyje gali turėti rimtų pasekmių visoms narėms, nes nė viena valstybė narė neleis kitai nevykdyti įsipareigojimų. Kita akivaizdi problema yra ta, kad Ekonominės ir pinigų sąjungos narės bent jau iki šiol neefektyviai koordinuoja savo ekonomines politikas. Netgi prieš krizę tai baigdavosi nesutarimais versle. Fiskalinės politikos kontrolės neefektyvumas ir ekonominės konvergencijos stoka vis labiau rūpi Europos centriniam bankui ir eurozonos finansų ministrams. Vienas iš kelių susidoroti su problemomis dėl vyriausybės skolų ir pagerinti ekonominės politikos koordinavimą yra egzistuojančių taisyklių patobulinimas, t. y. Europos išorinis stabilumo paktas ir jo įvedimas į Ekonominę pinigų sąjungą. Šis paktas taip pat įpareigotų vyriausybes atsižvelgti į pasekmes kitoms šalims narėms dėl vykdomų nacionalinės ekonomikos reformų. Laikydamosi jų, pavienės šalys išsaugotų galią planuoti savo ekonominę politiką, nes Europos išorinis stabilumo paktas ne tik anksčiau nustatytų fiskalinio stabilumo riziką, bet ir padėtų sustiprinti fundamentalius ES teisės principus. Be to, šalys narės ekonominę politiką laikytų bendru interesu.

Pagal portalo project-syndicate.org informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras