Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Apie rugsėjo pirmąją kaip laisvės ir tiesos dieną (7)

2009 09 01

Europos Parlamento nario Vytauto Landsbergio

Pareiškimas

apie rugsėjo pirmąją kaip laisvės ir tiesos dieną

Prieš 16 metų rugsėjo pirmoji tapo mums pirmąja tikra laisvės diena, nes paskutiniai užsilikę Rusijos kariniai daliniai apie vidurnaktį kirto Lietuvos sieną, galų gale grįždami namo. Taip kariuomenė, kuri įžengė į mūsų šalį 1940– aisiais kaip okupacinė ir net susitepė krauju tuomet pasienio užkardoje prie Varėnos, išvyko bemaž draugiškai. Tai tapo galima, kadangi Rusija 1992-1993 metais, vadovaujama Boriso Jelcino, plėtojo draugiškus santykius su Lietuva ir kitais kaimynais. Atrodė, kad Antrasis pasaulinis karas galų gale baigėsi.

O prasidėjo jis taip pat rugsėjo pirmąją prieš 70 metų. Karą sukėlė tuometinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos vos prieš savaitę pasirašytas suokalbis kaip dalintis būsimą grobį - žemes ir tautas esančias "erdvėje" tarp abiejų agresorių.

Pasekmės buvo baisios, ir daugelyje sričių, net principinėje moralinėje, jos dar nepanaikintos ligi šiol. Požiūriai į Hitlerio-Stalino sąmokslą arba vadinamąjį Molotovo-Ribbentropo paktą ir karo pradžią kardinaliai išskyrė Europą ir pastarojo dešimtmečio oficialiąją Rusiją. Jos prezidentas buvo net viešai pareiškęs pritarimą anuomet sudarytam grobiamajam susitarimui. Stalinas, vienas didžiųjų žmonijos nusikaltėlių, vėl keliamas į didvyrius, atitinkamai perrašius istorijos vadovėlius. Europos institucijų ir tarptautinių organizacijų dokumentai įžeidžiamai apšaukti kvailais ir provokaciniais, lyg Rusijos politinė viršūnė viena tebūtų protinga ir sąžininga, visai Europai klystant. Gausiai paskelbta valdžios užsakytų "tyrimų", sukurta istoriją falsifikuojančių filmų.

Visa tai nedavė norimo rezultato, ir šių metų rugsėjo pirmoji gal bus minima kaip diena, kai esminiais naujausios istorijos klausimais Rusijos viršūnėse, subrendus posūkiui, ėmė rastis daugiau sąžiningumo – buvusios neteisybės, skriaudų aplinkiniams ir aptakiai vadinamo totalitarizmo nusikaltimų pripažinimo. Kol vienas Rusijos vadovų inertiškai tęsia pykčio ir grūmojimų retoriką, kitas, tikrasis vadovas, prabilo Lenkijoje kitaip. Atsiranda tiesos grūdų, faktai nebeneigiami. Gal tai reiškia ir Lenkijos, kaip Rusijai svarbios šalies, su kuria nebegalima nesiskaityti, pripažinimą. Lauksime, kol bus panašiai įvertintas ir Lietuvos pozicijų nuoseklumas. Gal tai reiškia, galų gale, kad Rusijoje vėl bręsta vadovybės kaita. Vladimiras Putinas turbūt nebus teisiamas grįžęs, kad prabilo apie gyvąją praeitį nusižengdamas paties nustatytai oficialiai Rusijos pergalingos nekaltybės linijai. Tai reiškia, kad "Baltijos kelias" visus 20 metų buvo prasmingas. Tegul tiesos erdvė vėl didėja nestabdoma ir nepersekiojama. Tiesa atneša laisvę.

Vytautas Landsbergis

Briuselis,

2009 m. rugsėjo 1 d.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 7)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (387)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (57)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (162)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (17)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (21)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras