Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Zbigniewas Brzezinskis. NATO ir pasaulio saugumas

2009 09 02

Per 60 metų NATO institucionalizavo tris reikšmingas transformacijas pasaulio politikoje: pirma, ilgalaikio „pilietinio karo“ tarp Vakarų valstybių dėl transatlantinės ir Europos viršenybės užbaigimą, antra, JAV įsipareigojimus Europos gynybai dėl sovietų dominavimo ir, trečia, taikų Šaltojo karo užbaigimą. Kyla klausimas: kas toliau?

Šiuo metu organizacija susiduria su istoriškai precedento neturinčiomis grėsmėmis visuotiniam saugumui. Kol kas nėra efektyvaus visuotinio saugumo mechanizmo, kuris susidorotų su augančio chaoso, kylančio iš žmonijos neseno politinio prabudimo, grėsme. Be to, Kinijos ir Indijos iškilimas bei greitas Japonijos atsigavimas per 50 metų yra ženklas, kad pasaulio politinis ir ekonominis centras juda iš Šiaurės Atlanto link Azijos.

Pirmas uždavinys NATO narėms yra kartu apsibrėžti ir siekti politiškai priimtino rezultato karinėje misijoje Afganistane. Tai privalo jos daryti remdamosi pasidalytu kariniu ir ekonominiu pagrindu, t. y. neatsisakydamos karinio dalyvavimo ar finansinės paramos Afganistanui ir Pakistanui.

Aljansas taip pat turi apsibrėžti geopolitiškai relevantišką ir ilgalaikį strateginį tikslą santykiams su Rusija. Rusija nėra priešas, nors ši iki šiol NATO traktuoja būtent taip. NATO turėtų konsoliduoti saugumą Europoje, priversdama Rusiją artimiau bendradarbiauti su euroatlantine bendruomene, įtraukti Rusiją į platesnį visuotinio saugumo tinklą ir taip netiesiogiai sumažinti jos imperines ambicijas.

Pirmiausia siekiant šių uždavinių turėtų būti sudarytas susitarimas dėl bendradarbiavimo saugumo klausimais tarp NATO ir Kremliaus sukurtos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, į kurią įeina Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Rusija, Tadžikija ir Uzbekija. Geresni NATO ir Rusijos santykiai galėtų palengvinti bendradarbiavimą dėl kylančių Azijos valstybių, kurios turėtų būti įtrauktos į bendrus saugumo įsipareigojimus. Turint omenyje besikeičiantį pasaulinės galios balansą, NATO turi užmegzti daugiau tiesioginių formalių ryšių su keletu stipriųjų Rytų Azijos valstybių – ypač Kinija ir Japonija, taip pat Indija.

Visgi NATO negali paprasčiausiai išsiplėsti į visuotinį aljansą ar transformuotis į visuotinį demokratinių valstybių aljansą. Vienu atveju JAV ir Europos tandemas prarastų dominavimą Aljanse, o antru atveju taptų sudėtinga balansuoti tarp doktrininių ir strateginių tikslų.

NATO vykdydama tokį strateginį tikslą bus ne tik transatlantinė politinė vienybė, bet kartu atsakys į XXI amžiaus saugumo darbotvarkėje keliamus iššūkius.

Pagal 2009 m. rugpjūčio 19 d. „The New York Times“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras