Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Sergejus Karaganovas. Nebaigtas Šaltasis karas (2)

2009 09 04

Lapkričio mėnesį sukaks 20 metų nuo Berlyno sienos griūties, tačiau dar negalima teigti, kad Šaltasis karas Europoje baigėsi, iš tiesų jis niekada nesibaigė. Po karo Gruzijoje praėjusią vasarą seni pasidalijimai, atrodo, iškilo skirtinga forma.

Kai Sovietų Sąjunga pasitraukė iš Vidurio ir Rytų Europos, rusai tikėjo, kad NATO nesiplės rytų kryptimi į teritorijas, kuriose buvo SSRS ar jos įtakos zona. Rusai pritarė vienybei su Europa, „bendriesiems Europos namams“ ir Europos kaip „vieningos ir laisvos“ sukūrimui.

Praėjus keleriems euforijos metams Vakarai vis labiau ėmė elgtis kaip Šaltojo karo laimėtojai. Kai SSRS kaip karinė grėsmė išnyko, sėkminga NATO plėtra jau buvo nei dėl karinių, nei ideologinių tikslų. Vakarų logika buvo geopolitinė, t. y. posovietines respublikas ir šalis, priklausiusias komunistinių šalių blokui, įtraukti į Vakarų politinės ir ekonominės įtakos zoną.

Be to, NATO ne tik išsiplėtė, bet taip pat iš gynybinio antikomunistinio aljanso transformavosi į atakuojančią grupuotę (operacijos Jugoslavijoje, Irake ir Afganistane). NATO narėmis tapo šalys, kurios turi istoriškai susiklosčiusių kompleksų dėl Rusijos, o tai padidino antirusiškas nuotaikas aljanso viduje. Taigi, šiuo metu dauguma rusų NATO laiko priešiškesne nei XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje.

NATO plėtra reiškė, kad pati Europa dar nebaigė Šaltojo karo, nes nėra jokios taikos sutarties. Nors ideologinės ir karinės konfrontacijos nebeliko, tačiau ji buvo perkelta į naują lygmenį.

Yra vilties, kad ekonominė krizė ir Baracko Obamos prezidentavimas absurdišką Šaltojo karo idėją perkels į tinkamą perspektyvą. Didžiajai Europai, taip pat Rusijai ir JAV reikia naujos taikos sutarties ar geriau susitarimų sistemos (pavyzdžiui, kad būtų pasirašyta kolektyvinė saugumo sutartis tarp individualių valstybių arba NATO bei ES ir Rusijos bei Nepriklausomų valstybių sandraugos), kuri užkirstų kelią istorijos atsikartojimui. Taip NATO plėtra de facto būtų įšaldyta.

Turint omeny, kad iširo SSRS ir Jugoslavija, valstybės turi siekti užkirsti kelią tolesnei valstybių fragmentacijai arba jų prievartiniam susijungimui. Kosovas, Pietų Osetija ir Abchazija privalo būti paskutiniai pavyzdžiai, kai valstybės susikuria panaudodamos jėgą.

Rusijos ir JAV nesutarimai dėl branduolinės ginkluotės gali būti įveikti, koordinuojant karines ir strategines politikas. Esant šiam scenarijui, Rusijos ir JAV bendradarbiavimas krizinėse situacijose (pavyzdžiui, Afganistane) ar kovojant su masinio naikinimo ginklo platinimu taptų gerokai visapusiškesnis. Taip pat tarp ES ir Rusijos turi būti vienybė, grindžiama bendra energetine ir ekonomine erdve.

Europa, Rusija ir JAV privalo baigti neužbaigtą karą. Tada galbūt, kai 2019 m. minėsime Versalio sutarties 100 metų jubiliejų, galėsime atsisveikinti su XX amžiumi.

Pagal portalo www.project-syndicate.org informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras