Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Islandija: maratonas iki ES (2)

Jurgita Laurinėnaitė
2009 09 07

„Islandija buvo pirmoji, kuri pripažino Lietuvos nepriklausomybę, o Lietuva bus pirmoji, kuri besąlygiškai rems Islandijos siekį tapti ES nare“, – taip liepos mėnesį kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, savo žodžiais išreikšdamas paramą į ES panorusiems įstoti islandams. Tačiau apie šios tautos norą prisijungti prie 27 valstybes vienijančio „klubo“ reikia kalbėti atsargiai.

Rugpjūtį paskelbtos apklausos duomenimis, beveik pusė salos gyventojų (48,5 proc.) pasisako prieš narystę. Ją remia kiek daugiau nei trečdalis (34,7 proc.) islandų, kiti (16,9 proc.) dėl paramos nėra apsisprendę. Palyginti su geguže, nepritariančiųjų prisijungimui prie ES padaugėjo net 10 procentų. Toks pokytis, įvykęs vos per kelis mėnesius, verčia prisiminti Islandijos kaimynės Norvegijos praeitį. Norvegai jau dukart referendumuose narystei ES ištarė „Ne“, tą patį gali pakartoti ir islandai. Kol kas referendumas šiuo klausimu Islandijoje planuojamas 2011 metų pabaigoje ar net 2012-ųjų pradžioje. Jei dešimtadalis Islandijos gyventojų savo nuomonę dėl šalies narystės pakeitė per vieną vasarą, nežinia, kokių pokyčių gali įvykti per dvejus metus.

Pagrindinė problema, kelianti islandams tiek dvejonių dėl narystės ES, yra žvejyba. Tai vienas svarbiausių verslų, juo saloje verčiasi apie 14 procentų darbingo amžiaus žmonių. Skaičius gal ir neatrodo įspūdingas, tačiau nereikia pamiršti, kad jūros gėrybės sudaro pusę Islandijos eksportuojamų prekių ir sukuria 10 procentų šalies BVP. Anot Islandijos užsienio reikalų ministro Össuro Skarphédinssono, beje, anksčiau taip pat besivertusio žvejyba, šį verslą islandai sieja ne tik su ekonomika, bet ir su emocijomis, netgi valstybės suverenitetu. Islandai vis dar prisimena praėjusiame amžiuje dvidešimt metų nesiliovusius „menkių karus“ su Didžiąja Britanija. Tuomet mažosios salos žvejai apgynė savo interesus ir ėmė naudotis galimybe žvejoti 200 mylių spinduliu nuo pakrantės, neįsileidžiant į šią teritoriją kitų valstybių tralerių. Įstojus į ES, tokios privilegijos tektų atsisakyti, be to, reikėtų pradėti žvejoti nepažeidžiant nustatytų sugaunamos žuvies kvotų. Ir, be abejo, pamiršti banginių medžioklę: ES ji uždrausta, o Islandijoje, nepaisant kitų valstybių raginimų užkirsti kelią šiai veiklai, vis dar yra pelningas verslas.

Kokia svarbi islandams yra žvejyba, matyti net iš jų vartojamų piniginių vienetų – monetų vaizdų. Paprastai valstybės ant nacionalinės valiutos vaizduoja savo vadovus, įžymius pastatus ar kitus šalį reprezentuojančius objektus. Islandai ant monetų kala žuvis ir krabus. Bėda tik ta, kad šiandien, gyvendami bankrutavusioje valstybėje, islandai nori rankose laikyti nebe nuvertėjusią kroną, o stabilų ir tvirtą eurą. Šis ES atributas, o ne pati narystė, ir verčia pasisakyti už šalies prisijungimą prie ES.

Deja, įsivesti eurą, net ir įstojus į ES, Islandijai bus nelengva, nes reikės atitikti Mastrichto kriterijų reikalavimus. Finansinį krachą patyrusi šalis privalės ne tik pažaboti infliaciją, smarkiai sumažinti biudžeto deficitą, bet ir ištirpdyti valstybės skolą. Tarptautinė reitingų agentūra „Moody‘s“ paskelbė, kad Islandijos valstybės skola siekia 145 procentus šalies BVP. Skolos mažėjimas bus lėtas ir laipsniškas ir nėra aišku, kada pasiseks pasiekti 60 procentų ribą, kuri atitiktų Mastrichto kriterijus.

Vis dėlto kitos ES narės sutinka, kad Islandija yra toli pažengusi šalis, todėl jai neturėtų kilti itin didelių sunkumų siekiant narystės ES. Aukštas demokratijos lygis, išplėtota rinkos ekonomika, priklausymas Europos ekonominės erdvės prekybos blokui bei Šengeno erdvei, į valstybės teisinę sistemą integruota diduma ES teisės aktų – Islandija jau galėtų jaustis viena koja stovinti ES. Tačiau atsistoti ir antrąja kol kas nelabai nori leisti didžiosios ES valstybės – Prancūzija ir Vokietija. Jos siekia, kad pirmiausia įsigaliotų Lisabonos sutartis. Spalio 2 dieną Airijoje rengiamas referendumas, kuriame airiai antrą kartą balsuos dėl šios sutarties. Islandijai Lisabonos sutartis svarbi dar ir tuo, kad joje numatytos ir naujų narių priėmimo nuostatos. Kartą prieš sutartį jau balsavę airiai taip išreiškė nepasitenkinimą joje numatomu nepalankiu Airijai teisiniu reguliavimu. Islandai taip pat bijo, kad mažytė jų šalis didžiųjų ES galiūnių akivaizdoje neteks savo savarankiškumo ir patirs daugiau nuostolių nei naudos.

Dvi ES narės – Didžioji Britanija ir Nyderlandai – jau ėmė reikalauti, kad Islandija atsiskaitytų su tūkstančiais jų piliečių, kurie neteko savo pinigų, laikytų žlugusiame Islandijos banke „Landsbankin“. Islandijai nepaklusus, buvo grasinama vetuoti jos prašymą prisijungti prie ES. Nenuostabu, kad, matydami tiek pasipriešinimo, islandai pamažu vėl tampa vis skeptiškesni ES narystės atžvilgiu. „Išmokėti britams ir olandams daugiau nei 5 milijardus JAV dolerių iš tų pinigų, kuriuos atiduodi valstybei mokėdamas mokesčius? Juk tokių skolų priežastis – ne eiliniai piliečiai, o privatūs bankai ir firmos, kuriuos prastai prižiūrėjo valdžia“, – tokios mintys sukasi daugelio islandų galvose. ES plėtros komisaras Olli Rehnas yra sakęs, kad Islandija jau nubėgo didžiąją dalį maratono į ES. Po tokio palyginimo islandai gali imti ir susimąstyti: juk antikos laikais pirmasis maratono bėgikas numirė vos pasiekęs finišą...

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras