Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rusija, Lenkija ir jų istorija

2009 09 08

Rusija bando aptvarstyti žaizdą Lenkijoje. Sunku įsivaizduoti moderniąją Vokietiją, besiderančią su Lenkija dėl karo meto archyvų atidarymo, netgi turint omenyje, kas pradėjo karą. Su Rusija yra kitaip. Vladimiro Putino vizitas į Gdanską, kur per ceremoniją buvo paminėti pirmieji Antrojo pasaulinio karo šūviai 1939 metų rugsėjį, buvo ir žingsnis į priekį, ir besitęsiančių sunkumų ženklas. Lenkų pareigūnai prieš Rusijos premjero vizitą stengėsi išlikti mandagūs. Birželį Rusijos gynybos ministerijos interneto puslapyje buvo skelbiama, kad Lenkija sukėlė karą išprovokuodama Hitlerį. Praeitą mėnesį Kremliaus kontroliuojamas televizijos kanalas pranešė, kad Lenkija su nacių Vokietija rengė sąmokslą prieš Sovietų Sąjungą. Rusų inteligentija pakartojo tai naujoje dosjė. O Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paneigė, kad Sovietų Sąjunga yra atsakinga už karo pradžią.

Lenkai tokias kalbas laiko įžeidžiančiomis. Lenkijos išlaisvinimas nuo nacių, per kurį žuvo 600 tūkst. sovietų karių, yra suprantamas dviprasmiškai, nes privedė prie 45 metų pražūtingo ir kartais žudikiško komunistų valdymo. Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis savo kalboje Vladimirui Putinui priminė, kad Sovietų Sąjunga klastingai užpuolė Lenkiją per invaziją 1939 metų rugsėjo 17 dieną. Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, susidraugavęs su Vokietija, bando švelninti santykius ir su Rusija. Jis tikėjosi, kad, pakvietus Vladimirą Putiną į Gdanską drauge su Vokietijos kanclere Angela Merkel, bus sutrukdyta Rusijos lyderiui ginti sovietinę istorijos versiją. Lenkų istorijos supratimas gali niekada nebūti toks kaip jų kaimynų. Tačiau nesutarimai su Vokietija ypač dėl etninių vokiečių ištrėmimo yra sutvarkomi. O kalbant apie Rusiją, istorija yra atvira žaizda.

V. Putinas bandė ją sutvarstyti vis dėlto neprisiimdamas jokios atsakomybės. Jis pavadino Katynę „nusikaltimu“ ir teigė, kad yra priežasčių pasmerkti 1939 m. Molotovo ir Ribentropo tarp nacių Vokietijos ir Sovietų Sąjungos (jų slaptieji protokolai padalijo Rytų Europą) sudarytą paktą. Tačiau jo kalba nebuvo nedviprasmiška, kaip tikėjosi lenkai. Jis pabrėžė, kad paktas buvo viena klaida iš daugelio, ir palygino jį su Miuncheno susitarimu 1938 metais, kai D. Britanija ir Prancūzija privertė Čekoslovakiją susitaikyti su padalijimu. Padalijimu, kuriame dalyvavo ir Lenkija. Šiandien Miuncheno susitarimas laikomas gėdingu aspektu britų diplomatijoje. O Molotovo ir Ribentropo paktą tokiu laiko tik nedaugelis rusų. V. Putinas teigė, kad atsiprašyti jo valstybė neturi už ką.

Pagal 2009 m. rugsėjo 3 d. „The Economist“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (86)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras