Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ar verta kovoti su vėjo malūnu?

Borisas Tumanovas
2006 08 16

Nepaisant oficialaus mito apie „tarybinę liaudį, kaip apie naują žmogišką bendriją“, eilinis RSFR gyventojas, lankydamasis Pabaltijo respublikose, jautėsi lyg ne savo kailyje. Šį jausmą jam buvo sunku paaiškinti. Paprastai visi vertė kaltę menamam pasipūtimui ir vietos gyventojų atšiaurumui viduje suprasdami, kad priežastis visai ne ta. Toks diskomfortas erzino tarybinį rusą, kuris, atvirkščiai, puikiai jautėsi Kaukazo ir Vidurinės Azijos respublikose, net neįtardamas, kad atsakymas slypi būtent šiame palyginime.

Reikalas buvo tas, kad pietinės ir Azijos respublikos nuo pat pradžių buvo suvokiamos kaip kažkas egzotiško. Jų skirtingumas nuo Rusijos buvo tam tikra esatis, su kuria rusas noriai sutiko. O štai patekti į Pabaltijį, nepastebint, kaip tu prašokai Ivano miestą arba iš Smolensko patekai į Daugpilį, bet tuo pačiu pajautus, kad patekai į kitą pasaulį – sukeldavo neaiškų kartėlį.

Tuo tarpu Pabaltijo pasaulio „atskirumas“ susidarė iš akivaizdžių, bet tarybinio žmogaus psichologijai kategoriškai nepriimtinų realių dalykų. Svarbiausia iš jų buvo ta aplinkybė, kad Lietuva, Latvija ir Estija atstovavo tam tikrą civilizacinį reliktą „nugalėjusio socializmo šalyje“. Tiksliau, tai buvo Europos skeveldra, padengta dulkėmis, padūmavusi, laiko paženklinta, bet užsispyrusiai sauganti prisiminimą apie savo europietišką praeitį.

Tai nebuvo iššūkis – tai buvo natūralus Pabaltijo gyventojų gyvenimo būdas. Aš gerai atsimenu, kaip mano nuostaba nustebino žavią milicijos uniformą vilkinčią merginą, kuri sustabdė mano automobilį vienoje Rygos gatvėje. Aš nuoširdžiai galvojau, kad nepadariau jokio kelių eismo taisyklių pažeidimo, bet ji mandagiai man paaiškino, kad pėsčiuosius, stovinčius ant „zebro“ reikia praleisti, nubaudė bauda ir paleido, primindama, kad Rygoje privaloma važinėti būtent taip.

Žmonės Rusijoje šiandien priima pilnavertę europietišką Lietuvos, Latvijos ir Estijos būtį ne tik kaip istorinio teisingumo atstatymą, o kaip natūralų europietiško pašaukimo realizavimą. Pats tas faktas brėžia galutinį brūkšnį po beveik trijų šimtų metų Rusijos viešpatavimo istorijos šiose trijose valstybėse. Tačiau tokių žmonių skaičius Rusijos visuomenėje mažėja spaudžiant neoimperinėms iliuzijoms, sukeltoms naftos ir dujų kvapo. Neišvengiama tokių iliuzijų pasekme tapo siekis grąžinti nors dalį buvusios Maskvos įtakos posovietinėje erdvėje. Šiame siekyje Pabaltijo šalim skirtas ypatingas vaidmuo.

Politinis Rusijos elitas, jausdamasis pastoviai įžeistu buvusių sovietinių respublikų, nes jos pasirinko nepriklausomybę nuo Rusijos, Baltijos šalių atžvilgiu jaučia dvigubą nuoskaudą, nes jos dar „pasislėpė“ ir po Europos Sąjunga bei NATO. Tuo pačiu atėmė iš Rusijos net teorinę viltį jų „reintegravimui“ viena ar kita forma. Dėl to susierzinimą tenka išlieti piktdžiugiškais komentarais ir smulkiose, o kartais ir absurdiškose priekabėse dėl vienų ar kitų Vilniaus, Rygos, Talino vidaus ar užsienio politikos pasireiškimų.

Ir štai čia, kaip bebūtų paradoksalu, tenka konstatuoti, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžia kai kada elgiasi iš esmės taip pat, kaip ir jų rusiški oponentai, kurie su malonumu piktinasi kiekvieną kartą, kai, sakysim, Latvija reikalauja, kad Maskva pripažintų faktą, kad Rusija buvo ją okupavusi arba Estijoje prasideda kampanija, siekiant nuversti paminklą tarybiniam kareiviui, arba, kas dar juokingiau, Rusijai pateikiama visiškai absurdiška sąskaita už nuostolius, padarytus Baltijos šalims tarybiniu laikotarpiu. Reikalas čia net ne tas, kiek pagrįsti šie reikalavimai ir demaršai.

Pasiremsiu mano seno pažįstamo, vienos Belgijos partijos Europos parlamento deputato, nuomone. „Aš nesuprantu, – sako jis man, – kokia prasmė siekti, kad Rusija peržiūrėtų vienus ar kitus jos supratimus apie savo istoriją iš anksto žinant, kad dėl savo įsišaknijusio didžiavalstybinio sindromo ši šalis niekada nesutiks su panašiais reikalavimais, nors jie būtų ir tūkstantį kartų teisingi? Lietuva, Latvija ir Estija yra Europos Sąjungos narės, jų europinė ateitis garantuota, ir man kai kada atrodo, kad būtent šis pilno komforto ir saugumo jausmas dažnai sukelia šių šalių politikams pagundą gauti papildomą malonumą arba populiarumą savo šalyje, erzinant Rusiją“.

Savaime aišku, niekas negali ginčyti tos nenuneigiamos tiesos, kad ir lietuviai, ir latviai, ir estai turi pilną teisę savarankiškai suvokti savo istoriją. O tas suvokimas, reikia pastebėti, daug kuo sutampa su objektyvių stebėtojų, tame tarpe ir iš Rusijos, nuomone. Klausimas tik tas, ar pragmatiška šį supratimą paversti vienu iš pagrindinių savo užsienio politikos faktorių?

Tuo labiau, priminsiu, kad Rusijos miestuose vairuotojai kaip ir anksčiau nepraleidžia pėsčiųjų, stovinčių ant „zebrų“…

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras