Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusijos laivynas: tarp mitų ir realybės (7)

Komentarai:

Nwanga, 2009 11 26 09:13
_Šis posakis, nors ir nėra naujas, atspindi šiuolaikinės rusiškos propagandos principus – virtualų gyvenimą tarp potencialių priešų, tik ir svajojančių „pavergti Rusiją“, „primesti jai savo valią“ ar tiesiog „ją užgrobti“_

Kazi, o kuo vadovaujasi JASV leidzianti gynybai daugiau pinigu, nei visos pasaulio salys kartu paemus?
Kaip jau nusiboido jusu vienesaliskusmas...

ve, 2009 09 22 01:45
kazkaip tu cia ne taip:
"– dominavimas jūrų ir vandenynų platybėse reikšdavo dominavimą pasaulyje." - o kokia vienintele valstybe dabar dominuoja visuose vandenynuose ? ir be jos zinios ten net nenusiciaudesi.
JAV vs Rusijos laivynas - santykis 0.68 ? IMHO 68 tas santykis turetu buti, JAV turi 10 lektuvnesiu grupiu, ty gali sau leisti 4, bent jau ju pastoviai laikyti
atliekant karines uzduotis, rusai turi 1 vnt, kuris yra kone 2 kartus mazesnis, nei kievienas is 10 JAV lektuvnesiu, ir rusai neturi nei patirties, nei jis paruostas iki galu, tas rusu lektuvnesis, paciu rusu vadinimas "plavajuscaja NII" (NII - naucno isliedovatilski institut"),
o del kitko gal kazkiek dar rusai, galejo 80-tais konkuruoti su JAV, povandeniniu laivynu, bet dabar is jo ten likuciai liko, o virsvandeninis ...kaip tais niekada jie nebuvo stiprus, so nesuprantu ka cia lyginti
IMHO sudejus viso pasaulio laivyna ir padauginus is 5, jis vistiek pralaimetu JAV laivynui
ir apkrittai Rusija ne jurine salis, na ne jurine "dierazava", ir niekada nebuvo

AbC, 2009 09 19 12:58
man labiausiai patiko:

"Faktiškai šiandien svarbiausia Rusijos laivyno „kovinė“ užduotis – palaikyti valdžią propagandiniuose karuose, įnešti savo indėlį į „besistojančios nuo kelių“ Rusijos konceptą ir mitą apie nenugalimą karinę galybę."

labai mazai tiketina tikro karo gresme, taigi sis gremezdiskas ir nejudrus Rusijos laivynas yra tik sovietinis reliktas ir galybes simbolis, kuris siuo metu labiau nasta nei nauda. Rusijai reiktu pertvarkyti visa kariuomenes sudeti, pradedant nuo eiliniu iki generolu, nuo ak iki lektuvnesiu. Pati sistema jau nebeatlieka tokios funkcijos kaip kad pries gerus 30 metu.

Politologas, 2009 09 18 20:08
Butu idomu suzinoti, kokiais saltiniais remdamasis gerbiamas mongol taip drasiai teigia apie tokius ribotus Rusijos "karo masinos" isigijimus?

to mongol, 2009 09 16 23:10
jei tikrai idomu tada ta pati straipsni gali perskaityti technologijos.lt,ten daug nuorodu i saltinius.

>mongol, 2009 09 16 22:42
detalesnes laivyno pletros strategijos analize labai paprasta-BRANGS NAFTA- BUS (gal) IR NAUJI LAIVAI. Nafta nebrangs- teks ir senus laivus metalui priduoti. Vienas faktas parodo ko vertos visos Rusijos analizės ir strategavimai. 2008 metais kai nafta ir dujos kainavo brangiausiai per visą istoriją, Rusijos karinės pajėgos sugebėjo įsigyti tik VIENA NAUJĄ NAIKINTUVĄ.


mongol, 2009 09 16 21:15
bendrai informatyvu, bet kaip kariniam straipsniui, noretusi daugiau karines analizes principu laivynas-laivai (povandeniniai ir kiti). Taip pat detalesnes laivyno pletros strategijos analizes.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (3)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras