Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Žaidimas, galintis duoti netikėtų rezultatų (5)

Jonas Motiejūnas
2009 09 21

SSRS kariuomenė po gėdingo pralaimėjimo, prisidėjusio prie SSRS subyrėjimo, 1989-aisiais paliko Afganistaną. Dešimt metų trukęs karas baigėsi, bet tai nereiškia, kad Rusija šioje šalyje neturi jokių interesų.

Visai nesvarbu, jog Rusija turi užtektinai savo vidaus bėdų, savo karų ir visokiausių konfliktų. JAV pralaimėjimas Afganistane prieštarautų valstybiniams Rusijos interesams ir tik paaštrintų problemas pačioje Rusijoje.

Tiesa, buvusioms SSSR Vidurinės Azijos respublikoms tapus nepriklausomomis valstybėmis, Rusijos Federacija nebeturi bendros sienos su Afganistanu. Tačiau Talibano pergalė paskatintų radikalios islamo ideologijos plitimą Vidurinės Azijos šalyse, kurias Maskva laiko esančiomis savo įtakos sferoje. Tai, kad jas diktatoriškais feodaliniais metodais valdo vietiniai chanai – buvę aukšti kompartijos pareigūnai, smaugiantys opoziciją, – islamistines grupuotes šiose šalyse tik stiprina.

Rusija, kitaip nei JAV, niekada neišleido Afganistano iš akiračio. Iki JAV Afganistano okupacijos Maskva rėmė Šiaurės Aljansą, kuris kovojo su didžiąją dalį šalies teritorijos valdžiusiu islamistiniu Talibanu.

2004 m. šalies prezidentu buvo išrinktas puštūnas Hamidas Karzajus (preliminariniais duomenimis, šiais metais jis perrinktas). H. Karzajus į šalies vyriausybę įtraukė ir Šiaurės aljanso veikėjus, nors jis pats buvo Afganistano nacionalinio išsivadavimo fronto, kovojusio prieš rusus ir prieš Talibaną, šalininkas. O Talibano išpuoliai vyksta kas dieną ir yra rimtesni, nei JAV atrodo. NATO klimpsta į tą pačią pelkę, kuri kadaise įtraukė sovietinę kariuomenę. Tačiau Rusija jokiu būdu nesuinteresuota Talibano, kuris tiek rusus, tiek amerikiečius laiko netikėliais, grįžimu į valdžią. Yra didelė tikimybė, kad radikali islamistinė Talibano ideologija plistų ne tik Vidurinės Azijos valstybėse, bet ir vis radikalesniame Šiaurės Kaukaze.

Po to, kai JAV į valdžią atėjo Barackas Obama, Rusijos santykiai su JAV gerėja ir atrodo, jog Kremlius yra pasiryžęs vaidinti daug aktyvesnį vaidmenį Afganistane, o tai atitinka JAV interesus.

Rusijos atstovas prie NATO organizacijos Dmitrijus Rogozinas, garsėjantis savo imperiniais pasisakymais, neseniai – daugelio nuostabai – pareiškė, kad Rusija nori dalyvauti kuriant naują politinę karinę kovos su Talibanu taktiką ir prisidėti žvalgybine parama. Ši parama – ne vaikų žaidimas, nes per dešimt karo Afganistane metų Rusija daug ko išmoko, taip pat ir to, apie ką turbūt iki šiol nenutuokia amerikiečiai. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas taip pat pareiškė, kad Rusija teiks visokeriopą paramą stabilizuojant Afganistaną, bet kategoriškai atmetė galimybę, jog Rusija ten dislokuos savo karius.

Tačiau Rusija jau dabar rimtai padeda JAV kovoti su Talibanu. B. Obamos ir Vladimiro Putino susitikime buvo sutarta, kad Rusija leis naudotis savo teritorija Šiaurės Atlanto aljansui gabenant krovinius į Afganistaną. Tai turbūt yra viena iš priežasčių, kodėl JAV atsisakė statyti priešraketinį skydą Lenkijos bei Čekijos teritorijoje. Amerikai Afganistano ir Irako stabilizacija šiuo metu tikrai svarbesnė nei priešraketinio skydo, kuris būtų turėjęs labiau simbolinę, o ne karinę reikšmę, statyba. Toks radikalus JAV politikos posūkis kelia rimtą ir pagrįstą rytų europiečių susirūpinimą.

Kitas Rusijos interesas Afganistane yra grįstas ekonominiais išskaičiavimais. Tarptautinė bendruomenė pažadėjo Afganistano atstatymui skirti milijardus dolerių. Šie pinigai suteikia Rusijos firmoms – tiek valstybinėms, tiek privačioms – gerą galimybę pasipelnyti. Tai Maskva, turinčiai senas ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Afganistanu tradicijas, bus kur kas lengviau padaryti nei JAV. Rusija su Afganistanu ne tik dešimt metų kariavo, bet ir siekdama patraukti afganus į savo pusę įgyvendino ne vieną ekonominį projektą. Neatrodo, kad šiuo metu Vakarai norėtų nubausti Rusiją ir neleisti jai vėl grįžti į Afganistano rinką. Tačiau Kremlius puikiai suvokia, kad kiekviena veltui praleista diena reiškia mažesnes ekonomines galimybes ateityje. Vienas dalykas palanki Vakarų šalių vyriausybių reakcija į Rusijos dalyvavimą, kitas dalykas – Vakarų firmų, kurioms dažnai geopolitika nė kiek nerūpi, konkurencija.

Kitas Rusijos interesas Afganistane yra mažiau tiesioginis. Kremlius tikisi, ir pagrįstai, kad padėdamas Vakarams Afganistane sulauks jų nuolaidų bei pagalbos kitose srityse. Antai kaip lengvai B. Obama atsisakė priešraketinio skydo statybos Rytų Europoje, tikėtina, kad, stipriau paspaudus ir ant vienos svarstyklių lėkštelės padėjus Ukrainos bei Gruzijos narystę NATO, o ant kitos – bendradarbiavimą Afganistane, nusvers Afganistanas.

Taigi, prisidėdama prie Afganistano stabilizacijos, Rusija atveria sau daug bendradarbiavimo su Vakarais galimybių. Kad ir ką kalbėtų Kremliaus „vanagai“, Vakarai Rusijai reikalingi ne mažiau nei Rusija Vakarams.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 5)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras