Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Angelos Merkel kova dėl galios

2009 09 29

Didžiausi Angelos Merkel oponentai per rinkimų kampaniją buvo ekonominė krizė ir jos pačios partija. Vokietijos kanclerė gali planuoti kitą kadenciją valdžioje, bet jos politinė ateitis priklauso nuo rinkimų rezultatų. Jeigu jos partija Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) nebesudarys koalicijos su centro kairiąja SPD, tai reikš kanclerės politinės karjeros pabaigą.

Įsivaizduokime A. Merkel lėktuve skrendančią per Juodąją jūrą. Vokietijos kanclerė yra pakeliui susitikti su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, tačiau skrendančią konferencijų salę apima keista nuotaika. Dimensijos kažkaip išnyksta. Kėdės yra per mažos, ir žmonėms nepatogu sėdint atremti rankas. Temperatūra lėktuve nuolat keičiasi – yra arba per karšta, arba per šalta, bet vis tiek nepatogu. Lėktuvas perpildytas, todėl žurnalistai priversti sėdėti arba ant grindų, arba šalia kanclerės ant pilkos sofos. A. Merkel yra šiek tiek netaktiška ir sunkiai kontroliuoja padėtį. Ir šiandien ne išimtis. Tokia yra politinės situacijos Vokietijoje metafora.

A. Merkel trūksta tiesioginio priešininko. Jos rinkimų kampanija yra bandymas išvengti klaidų. Frankas Walteris Steinmeieris, SPD kandidatas ir pagrindinis kanclerės oponentas šiuose rinkimuose, jai kelia mažiau grėsmės negu ekonominė krizė ir abejonės dėl jos pačios partijos pozicijų. A. Merkel susiduria su tuo, ką buvusi britų premjerė Margaret Thatcher skambiai pavadino „vidiniu priešu“ ir „buvimu be akivaizdaus priešo“.

Išorinis A. Merkel priešas yra pasaulinė ekonominė krizė. Vidinis priešas yra jos partija, Krikščionių demokratų sąjunga, kurios garsūs nariai ne A. Merkel naudai lygina ją su buvusiais šios partijos lyderiais, tokiais kaip buvęs kancleris Helmutas Kohlis. „Helmutas Kohlis bent jau daugiau dėmesio skyrė partijai“, – tyliai šnypščia jie. A. Merkel darbas per šią rinkimų kampaniją yra išaiškinti žmonėms, kodėl ji turėtų likti kanclere. Ji mėgino būti kanclere, kuri subalansuos Vokietijos nacionalinį biudžetą. Jai nepavyko. Dabar A. Merkel bus prisimenama kaip kanclerė, įklampinusi Vokietiją į didžiausią istorijoje nacionalinę skolą. Finansinė krizė, kuri pavirto į globalinę krizę, A. Merkel nebuvo iki galo suprantama. Būdama fizikė pagal išsilavinimą, ji nelabai suvokė šias problemas. Ji nesuprato krizės, daugiau bendro turinčios su alchemija negu su chemija. Taigi politinė suirutė, netvarka ir galimi protestai tampa A. Merkel iššūkiu.

Pagal 2009 m. rugsėjo 25 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras