Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Kas seks po airių „taip“?

2009 10 06

Politinis jautrumas, supantis antrąjį airių referendumą, rodo, kad kelias į Lisabonos sutartį nėra toks aiškus, kaip Europos Sąjungos (ES) lyderiai norėtų. Pirmajame referendume 2008 metų birželio mėnesį Airijos žmonės sutartį atmetė. Nuo to laiko politikai Europoje stengėsi gyventojams nesudaryti įspūdžio, kad Lisabonos sutartis yra įvykęs faktas. Jeigu airių verdiktas šį sykį bus „taip“, Lisabonos sutarties ratifikavimo procesas pagreitės. Euroskeptikas Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas vis dar gali sutrukdyti Lisabonos darbams – ir kompleksiška ratifikavimo mašina gali sustoti dar keletui mėnesių. Jis nepasirašys sutarties, kol Čekijos Konstitucinis Teismas nenuspręs dėl grupės čekų senatorių skundo, o šis dar tik oficialiai pateiktas. Kita šalis, dar iki airių referendumo neratifikavusi Lisabonos sutarties, yra Lenkija, bet jos prezidentas Lechas Kaczynskis sutartį, tikimasi, pasirašys, jeigu gaus Airijos pritarimo ženklą. Tikėtina, kad ES spaus V. Klausą, bet abejotina, ar tai bus sėkminga.

Svarbiausias ES prioritetas bus suburti naują stiprią 27 Europos komisarų komandą. Jie yra ES sutarčių ir įstatymų saugotojai. Dabartinės Komisijos mandatas baigiasi spalio gale. Tačiau dėl delsimo Lisabonos klausimu naujoji Komisija nepradės darbo iki sausio. Intensyviai diskutuojama dėl ES prezidento posto ir darbo pobūdžio. Nelabai tikėtina, kad šis klausimas bus išspręstas vadovų susitikime spalį. Birželį buvo išsakyta pozicija, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė remia Tony Blairo kandidatūrą į šias pareigas. Buvęs ministras pirmininkas, dabar pasiuntinys Artimuosiuose Rytuose, turi ES politikos patirties, reikalingos šiam darbui. Prezidentas bus paskirtas Europos Tarybos – ES lyderių ir prezidentų grupės. Tačiau T. Blairo kaip buvusio Jungtinių Valstijų prezidento George‘o W. Busho sąjungininko vaidmuo per 2003 metų Irako karą padalijo Europą. Ir neaišku, kiek toks tarptautinis šešėlis yra priimtinas. Pasak Hugo Brady, ES prezidento darbas bus labai apribotas, su mažai vykdomųjų galių, o kandidatų sąrašą sudaryti bus sunku.

Pagal 2009 m. spalio 3 d. BBC informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras