Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Moldovos „langas“ į Europą

Laura Kirvelytė
2009 10 08

Moldovą beveik pusmetį krečia didžiausia politinė krizė. Vis dėlto pirmasis keturių liberalių partijų koalicijos „Aljansas už Europos integraciją” darbo mėnuo teikia vilčių, kad šaliai pagaliau pavyko rasti „raktą” į Europą, rašo Laura Kirvelytė.

Po liepos 29–ąją vykusių pirmalaikių rinkimų šalies parlamentas į pirmąjį posėdį susirinko rugpjūčio 28–ąją. Naujajame parlamente buvusi valdančioji Komunistų partija turi 48 mandatus, Liberalų demokratų partijai teko 18 vietų, Liberalų partijai – 15 mandatų, Demokratų partijai – 13 vietų parlamente, o aljansui „Mūsų Moldova“ – 7 vietos. Pastarosios keturios buvusios opozicinės partijos, turinčios 53 vietas parlamente, susijungė į koaliciją „Aljansas už Europos integraciją“. Prioritetinis naujosios koalicijos uždavinys – gerinti santykius su kaimynine Rumunija, pašlijusius po balandžio pradžioje Kišiniove kilusių neramumų.

Rumunijos fronte šis tas nauja

Jau ne pirmi metai Moldovos ir Rumunijos visuomenėje netyla diskusijos dėl galimo Moldovos prisijungimo prie Rumunijos, taip atiduodant duoklę istorinei tiesai. Trys „Aljanso už Europos integraciją“ partijos – prorumuniškos (Demokratų partija laikosi nuosaikesnės pozicijos), taigi glaudesnių santykių su Rumunija siekis – natūralus.

Rugsėjo 17–ąją valdančioji koalicija 53 balsais nubalsavo už keletą metų galiojusį draudimą asmenims, turintiems dvigubą pilietybę, užimti valstybinius postus. Įstatymas, leidžiantis Moldovos piliečiams turėti antrąją pilietybę, įsigaliojo 2003–iaisiais, tačiau iki 2007–ųjų, kai Rumunija tapo ES nare, prašymų suteikti Rumunijos pilietybę skaičius neperžengė natūralių ribų. Būtent nuo 2007–ųjų valdžioje buvę komunistai, baimindamiesi Rumunijos įtakos šalies vidaus politikoje didėjimo, įvedė draudimą dvigubą pilietybę turintiems asmenims užimti valstybinius postus. Iki šiol Rumunijos pilietybė yra suteikta 120 tūkst. moldavų, per milijoną prašymų suteikti pilietybę kol kas neišnagrinėta. Naujosios sudėties parlamente kas penktas parlamentaras turi Rumunijos pilietybę, Rumunijos pilietis yra ir šalies ministras pirmininkas Vladas Filatas.

Tą pačią dieną parlamentas atšaukė balandį komunistų vyriausybės įvestą vizų režimą Rumunijos piliečiams. Rumunija buvo vienintelė ES šalis, kuriai buvo taikomas vizų režimas – visų kitų ES šalių narių piliečiai į Moldovą galėjo patekti be vizų. Rugsėjo 18–ąją Moldovos parlamento pirmininkas Mihai Gimpu (Mihai Ghimpu), šiuo metu laikinai atliekantis ir šalies prezidento funkcijas, atsiprašė Rumunijos piliečių už tokį Moldovos valdžios žingsnį.

Rugsėjo 25–ąją Moldovos parlamentas patvirtino naująją vyriausybę, kuriai vadovaus Liberalų demokratų partijos lyderis Vladas Filatas. Jo teigimu, vienas iš vyriausybės prioritetų – pasirašyti bazinį susitarimą su Rumunija. Dėl politinių ir istorinių nesutarimų sutartis, esanti dvišalių santykių plėtros „pagrindas“, tarp dviejų broliškų šalių nepasirašyta iki šiol. Rumunija vengė pasirašyti tokį dokumentą neva dėl to, kad pasirašydama susitarimą pripažintų neteisėtą Molotovo–Ribbentropo paktą, kurio vienas iš padarinių buvo Besarabijos, tuo metu buvusios Rumunijos dalimi, okupacija. Taip ir susiformavo dabartinė Moldova. Jei koalicijai pavyktų pasiekti minėto susitarimo su Rumunija pasirašymą, tai ženklintų naują gerų dviejų valstybių santykių etapo pradžią.

Realaus eurointegracijos kelio link

Per pirmąjį koalicijos valdymo mėnesį Moldova išgyveno sparčiausią santykių su kaimynine Rumunija gerėjimo etapą per visą savo nepriklausomą istoriją. Negana to, tai netruko duoti vaisių – šalies eurointegracinė darbotvarkė pajudėjo iš „mirties taško“.

Rugsėjo 25–ąją Moldovos parlamentas patvirtino vyriausybės programą, kurioje daugiausia dėmesio skiriama šalies eurointegracijos klausimui. Dėmesys Moldovos keliui į Europą nėra tuščios deklaracijos: pirmasis ministro pirmininko užsienio vizitas buvo į Briuselį. Įdomu tai, kad V.Filatas Briuselyje pareiškė, kad jo kalba yra rumunų (ne moldavų). Tokio viešo pareiškimo iš Moldovos politiko nebuvo sulaukta dar nuo 1994 m., kai Konstitucijoje dėl politinių priežasčių (daugiausiai – nenoro erzinti Rusijos) buvo įrašyta, kad valstybinė kalba – moldavų.

Besilankydamas Briuselyje V.Filatas kalbėjo, kad artimiausiu metu turėtų būti pasirašytas Moldovos ir ES bendradarbiavimo susitarimas, kuris būtų pakeistas asocijuotosios narystės sutartimi. Moldovos valdžia tikisi, kad iki 2012–ųjų šaliai pavyks gauti bevizį režimą su ES bei pasirašyti laisvosios prekybos susitarimą. Be to, vizito metu taip pat buvo aptartos galimybės Moldovai gauti ES finansinę paramą ekonominio sunkmečio padariniams sušvelninti.

Nors apie prioritetą šalies eurointegracijai pastaruosius ketverius metus nuolat kalbėjo ir komunistai, jau nuo pirmų žingsnių pastebima visiškai skirtinga naujosios valdančiosios koalicijos retorika. Komunistų partija apie eurointegraciją kalbėjo tik kaip apie rezultatą, visiškai nesileisdama į detales, kaip tą kelią iki ES durų Moldovai reikėtų nueiti. Dabartinė Moldovos valdžia apie galutinį tikslą – šalies narystę ES – kalba kur kas kukliau, tačiau nusiteikimas imtis neatidėliotinų veiksmų „tarpiniams“ uždaviniams įgyvendinti – kur kas tvirtesnis.

Kaip parodė vizitas, ES su Moldovos valdžia jau ėmė kalbėti apie būsimą bendradarbiavimo susitarimą. Anksčiau Briuselis teigė, kad derybos su Moldova dėl naujojo susitarimo prasidės ne anksčiau, negu bus išrinktas šalies prezidentas. Šiuo metu prezidento Moldova vis dar neturi ir neaišku, kada bus sutarta dėl naujojo šalies vadovo kandidatūros. Vis dėlto pasitvirtino „užkulisinės“ kalbos, kad derybos dėl naujojo ES ir Moldovos bendradarbiavimo susitarimo strigo dėl Rumunijos veto. Taigi, atrodo, kad Moldovos „raktas“ nuo eurointegracijos slypi visai šalia, tai – geri santykiai su broliškąja Rumunija. Taigi aštuonerius metus Moldovą valdę komunistai, apie eurointegraciją kalbėję kaip apie šalies vidaus reikalą, visiškai atsiedami ją nuo santykių su Bukareštu ir su Briuseliu, prie šio tikslo greičiausiai būtų taip ir nepriartėję. Tačiau tol, kol ES nebus tikra, kad šalies pasirinktas užsienio politikos kursas yra stabilus ir ilgalaikis, realios ES integracijos galima nelaukti.

Nerimo dienos – dar priekyje

Vis dėlto, nepaisant sėkmingo starto, naujosios Moldovos valdžios entuziazmą vis dar temdo nerimo šešėlis.

Pirma, vadovo šalis vis dar neturi. Balsavimas dėl šalies prezidento Moldovos parlamente turi būti surengtas ne vėliau kaip lapkričio 11 dieną. Pagal Konstituciją Moldovos prezidentas renkamas parlamente 3/5 balsų dauguma. Taigi naujajam prezidentui išrinkti reikia mažiausiai 61 balso 101 vietų parlamente. „Aljansui už Europos integraciją“, turinčiam 53 mandatus, pritrūksta dar aštuonių balsų – Komunistų partijos balsų.

Antra, nerimą kelia ir komunistų elgesys. Rugpjūčio 28–ąją vykusiame pirmajame parlamento posėdyje, kuriame parlamento pirmininku buvo išrinktas Mihai Ghimpu, komunistai nedalyvavo, o vėliau... Konstituciniam Teismui apskundė parlamento pirmininko rinkimo procedūrą, esą šis buvo išrinktas „už komunistų nugaros“, todėl neteisėtai (nors šie nebalsavo savo noru). Be to, visi 48 Komunistų partijos deputatai ignoravo naujosios vyriausybės ir jos programos tvirtinimą parlamente praėjusį penktadienį, pareikšdami, kad naujosios vyriausybės programai nepritaria (nors pagrindinis prioritetas – eurointegracija – nepakito).

Taigi Komunistų partija labiau primena supykusį vaiką, smėlio dėžėje nepasidalijusį kastuvėliu, o ne konstruktyvią politinę jėgą, kuriai rūpi Moldovos likimas. Todėl nerimo debesys virš politinės Moldovos padangės dar nesisklaido.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras