Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Ariel Cohen. Ar jie tebėra vieno kraujo?

2009 10 15

Ar Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas bando išlįsti iš Vladimiro Putino, savo ilgalaikio politinio auklėtojo ir buvusio vadovo, šešėlio? Atsakymas: taip atrodo.

Praėjusį mėnesį vykusiame susitikime su Rusijos Valdajaus diskusijų klubo ekspertais V. Putinas tvirtino, kad jokios konkurencijos su D. Medvedevu dėl posto nebuvo ir jos nebus per kitus rinkimus, kurie vyks 2012 metais. V. Putinas teigė: „Mes susėsime ir diskutuosime. Mes esame vieno kraujo žmonės.“

D. Medvedevas po šio susitikimo sakė: „Galbūt aš turėsiu atlikti kraujo tyrimą, kad būtų išsiaiškinta, ar mūsų kraujas vienodo tipo.“ Be to, kelios dienos prieš susitikimą su Valdajaus klubu D. Medvedevas paskelbė manifestą „Rusija, pirmyn“. Jis panašus į dabartinio prezidento priešrinkiminę agitaciją artėjant prezidento rinkimams ir yra pirmasis viešas nepritarimas V. Putinui.

Manifeste D. Medvedevas teigia, kad Rusija pastaruosius aštuonerius metus buvo pasukusi klaidingu keliu. Taip pat jis mini keletą Rusijos visuomenę ir ekonomiką kankinančių bėdų: korupciją, priklausomybę nuo naftos ir dujų eksporto, ekonominių inovacijų stoką, teisinės sistemos problemas. Taip pat D. Medvedevas nesutinka su V. Putinu narystės Pasaulio prekybos organizacijoje klausimu, dėl sankcijų Iranui (D. Medvedevas joms pritaria) ir slaptumu apsupto Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vizito į Maskvą (D. Medvedevas norėtų, kad jis būtų viešas). Manifestas skamba kaip liberalaus reformatoriaus politinė platforma.

Skirtumų tarp D. Medvedevo ir V. Putino buvo matyti ir anksčiau. Pavyzdžiui, dabartinis šalies prezidentas yra davęs interviu liberaliajai Rusijos žiniasklaidai. Vis dėlto jis ilgus metus buvo glaudžiai susijęs su V. Putinu, ir dėl to demokratai, kaltinantys D. Medvedevą nesugebėjimu iš kalėjimo paleisti Michailą Chodorkovskį, negali juo pasitikėti visapusiškai. Kita vertus, D. Medvedevo oponentai per rinkimus įtrauks galingus ir turtingus naftos lobistus, oligarchus ir vadinamuosius „silovikus“, artimus V. Putinui.

Reformos Rusijoje tradiciškai pasisekdavo, kai šalis būdavo kariniu atžvilgiu nugalėta. Reformos žlugdavo arba pasiteisindavo tik iš dalies, jei reformatoriai buvo suvokiami kaip silpni. Šiuo metu D. Medvedevas yra silpnas. Įmanoma, kad reformos Rusijoje vyktų be baimės, tačiau jos negali pasisekti nepagerinus santykių su Vakarais. Rusijai reikia didelių investicijų ir naujų valdymo įgūdžių bei technologijų. Reformoms taip pat reikia aiškiai išreikštos politinio elito paramos ir plataus visuomenės palaikymo. D. Medvedevas tai supranta.

Pagal 2009 m. spalio 8 d. „The New York Times“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras