Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Javier Solana. Europos saugumo ir gynybos politika

2009 10 20

2009 metai yra  tarsi Europos Sąjungos (ES) vaidmens pasaulyje riboženklis. Jis žymi dešimt Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) metų, per kuriuos ES tapo globalia saugumo teikėja, pakeisdama visų pasaulio žmonių gyvenimą. Tuo pačiu metu mes esame ant naujos eros slenksčio, kai įsigalės Lisabonos sutartis, tapsianti varomąja jėga mūsų veiksmams užsienyje. Per dešimt metų įvykdėme trijuose žemynuose 20 operacijų, padėjusių išvengti smurto, atstatyti taiką ir atsigauti po konfliktų. ES kontroliuoja sienas, prižiūri taikos susitarimus, apmoko policijos pajėgas, formuoja kriminalinės teisės sistemas, kovoja su piratų atakomis. Dėl savo laimėjimų sulaukiame vis daugiau pagalbos prašymų ištikus krizei arba po karo. Mes turime pasitikėjimą, vertybes ir valią tai daryti. 1999 metais visa apimantis mūsų požiūris buvo naujovė. ES tebėra vienintelė organizacija, turinti instrumentų ir resursų padėti tradicinei šalių narių užsienio politikai – išvengti krizės, atkurti taiką ir institucijas po konflikto.

Čia ir slypi unikali ES vertė. Mes deriname humanitarinę pagalbą, paramą institucijoms kurti, efektyvų valdymą su krizės reguliavimo galimybėmis, technine ir finansine parama, politiniu dialogu bei tarpininkavimu. Vieningas civilinis karinis ES požiūris daro mus lanksčius ir pajėgius pasiūlyti tinkamus kompleksinius problemų sprendimus. Dabartiniai konfliktai aiškiau negu bet kada rodo, kad karinis jų sprendimas nėra nei vienintelis, nei geriausias pasirinkimas, ypač krizės stabilizavimo metu –tai pabrėžė ir Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama.

ESGP pirmiausia pradėjo veikti Balkanuose. Kai dešimtame dešimtmetyje Jugoslavijoje prasidėjo karas, mes tik žiūrėjome, kaip mūsų kaimynystėje niokojama, nes neturėjome priemonių atsakyti į krizę. Mes išmokome tą pamoką, suderinome pajėgumus su sprendimų priėmimo procedūromis ir saugumo doktrina. 2003 metais padėjome išvengti naujo žiaurumų ir neramumų prasiveržimo Makedonijoje, naudodami diplomatines pastangas. 2004 metais iš NATO taikos palaikymo pajėgų perėmėme kontrolę Bosnijoje ir Hercegovinoje. Šiandien esame giliai įsitraukę į veiklą Balkanuose, kovojame su organizuotu nusikalstamumu, kuriame teisines institucijas. Šiais metais ES vykdo 12 operacijų – daugiau negu bet kada anksčiau. Jų dalyviai yra iš ES šalių ir Sąjungai nepriklausančių valstybių, tokių kaip Norvegija, Šveicarija, Ukraina, Turkija ir Jungtinės Valstijos. ES nėra karinis aljansas. Bet kurios krizės ar konflikto sprendimas visada turi būti politinis ir ESGP veiksmai kyla iš bendru sutarimu priimtų politinių strategijų.

Pagal portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras