Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Cinizmas grasina 1989 m. laimėjimams

2009 10 27

Lenkija ir Vidurio Europa nuo komunizmo žlugimo 1989 metais pažengė į priekį. Tačiau šiandien Europos laukia didžiulis išmėginimas. Garsus lenkų žurnalistas ir buvęs disidentas teigia, kad cinizmas ir autoritarizmo pagunda yra naujosios grėsmės Europos laisvei, pasiektai prieš du dešimtmečius. Kyla klausimas, kokios priežastys lėmė įvykius prieš 20 metų. Banaliausias atsakymas – komunizmas pasirodė ekonomiškai neefektyvus. Tačiau komunistinės šalys, nepaisant sistemos trūkumų, egzistuoja ir dabar. Tai Kuba, Šiaurės Korėja, Vietnamas ir Kinija. Todėl negalime pasitenkinti vien ekonominiu atsakymu į šį klausimą. 1989-ieji buvo stebuklų metai. Aiškinimai, kodėl komunizmas žlugo, skiriasi. Amerikiečiai sako, kad tai buvo Jungtinių Valstijų politikos rezultatas. Demokratai sakytų, kad tai lėmė žmogaus teisių politika, kurią įgyvendino Jimmy Carteris – įtampos mažinimas su žmogišku veidu. Respublikonai atkreiptų dėmesį į Ronaldo Reagano politiką, inicijavusią ginklavimosi varžybas, kurios buvo per sunkios sovietų ekonomikai. O Vatikane išgirsime, kad komunizmas žlugo dėl Jono Pauliaus II veiksmų, paneigusių sistemos teisėtumą, ypač Lenkijoje. Jei gyveni Kabule, tau sakoma, kad komunizmas žlugo dėl 1979 metų sovietų invazijos į Afganistaną ir afganų pasipriešinimo, įstūmusio sovietų imperiją į beviltišką situaciją. Berlyne teigiama, kad komunizmo žlugimas įvyko dėl protingos Ostpolitik, privertusios Sovietų Sąjungą kalbėti apie jai nemalonius dalykus. Maskvoje visi sakys, kad tai Michailo Gorbačiovo perestroikos rezultatas. Lenkijoje – kad viskas nutiko dėl judėjimo „Solidarumas“ ir jo lyderio Lecho Valęsos.

Trumpai tariant, atsakymų į šį klausimą yra ne vienas. Daugybė komplikuotų faktų įtikino Sovietų Sąjungos politinį elitą, kad demokratinė modernizacija yra neišvengiama ir kad kitaip socializmas neišgyvens. Sovietų lyderis M. Gorbačiovas norėjo modernizuoti socializmą, bet ne sugriauti Sovietų Sąjungą. Komunizmas žlugo iš esmės dėl to, kad sovietų elitas manė, jog jis gali būti reformuotas. Tie, kurie nenorėjo nieko keisti, buvo teisūs. Mes nežinome, kiek komunizmas laikysis Kinijoje, Kuboje ar Šiaurės Korėjoje. Žiūrint iš istorinės perspektyvos, jis pasmerktas mirčiai. Tačiau jis gali trukti dar keletą kartų. 1989 metai buvo ženklas, kad kažkas baigiasi, tačiau niekas nežinojo, kaip ir kada tai baigsis. Vakarai nebuvo pasirengę tam, kas nutiko. Jie nemanė, kad komunistų diktatūra sudrebės, nenuspėjo, kas vyksta Sovietų Sąjungoje, netikėjo, kad ji gali visiškai žlugti. Pats komunizmas Vakarams parodė, kad pasaulio esmė – konfliktas tarp demokratijos ir diktatūros.

Pagal 2009 m. spalio 23 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras