Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Vadimas Radionovas. Baltijos valstybės nusitaikė į Nobelio premiją

2009 10 29

Spalio 24 d. Rygoje įvyko visuomeninės organizacijos LATO inicijuota konferencija „Tarpatlantinė dienotvarkė. Baltijos perspektyva 2010“. Renginyje dalyvavo Baltijos valstybių vadovai ir Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Žanas Aselbornas (Jean Asselborn). Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė bendroje su Latvijos ir Estijos vadovais spaudos konferencijoje teigė, kad „šiandien tiek prašome, tiek reikalaujame, kad NATO pasirūpintų Baltijos regiono saugumu ir šiam tikslui parengtų ypatingąjį planą“, mat tokio plano Baltijos šalims NATO neturi. Turi Lenkijai, turi kitoms šalims, o šioms šalims– ne. D. Grybauskaitė pabrėžė, kad Baltijos valstybės prisideda prie kolektyvinio saugumo užtikrinimo, dalyvauja Afganistane vykdomose misijose, laikosi visų įsipareigojimų, todėl norėtų matyti ir „sąjungininkų rodomą pagarbą“.

Latvijos ir Estijos vadovai pritarė, kad Baltijos šalių gynybos planas yra būtinas. Latvijos prezidentas Valdis Zatleris pasidžiaugė sėkminga NATO naikintuvų patruliavimo misija ir atkreipė dėmesį į tai, kad Aljanso pilotų Baltijos oro erdvėje skrydžiai daugiausia yra treniruočių pobūdžio.

Taip pat neišvengta kalbų apie ekonomikos krizę. D. Grybauskaitė priminė, kad Baltijos šalių ekonomikos labai greitai augo ir, nepaisant dabartinių sunkumų, Latvija, Lietuva ir Estija sugeba kontroliuoti krizės nulemtas problemas. Įrodžiusi, kad sugeba susitvarkyti su „didžiuliu istoriniu eksperimentu“, Baltija galėtų pateikti paraišką gauti Nobelio premiją.

V. Zatleris konstatavo, kad tarptautinė bendruomenė Baltijos regioną suvokia kaip vienalytę erdvę, todėl Baltijos valstybių sėkmes ir nesėkmes vertina ne kaip pavienes, o bendras.

Pagal 2009 m. spalio 26 d. dienraščio „Час“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras