Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Lietuvos-Lenkijos strateginio bendradarbiavimo perspektyvos

Aurimas Liubinskas
2006 08 04

Kalbant apie Lietuvos-Lenkijos strateginės partnerystės perspektyvas, būtina pažymėti, kad šių dvišalių santykių raidos kontūrus įvardinti nėra lengva. Pagrindine to priežastimi galima laikyti jau nuo strateginio bendradarbiavimo pradžios vyravusius akivaizdžiai asimetrinius abiejų valstybių ekonominės, politinės, karinės ir kt. galios parametrus, kurių pagrindu, kintančio regioninio galios balanso ir sunkiai nuspėjamos kitų tarptautinės sistemos procesų įtakos šių valstybių santykių raidai, objektyviai yra galimi įvairūs Lietuvos ir Lenkijos strateginės sąveikos kaitos scenarijai.

 Dvišalių santykių pokyčių prielaidos

Kalbant apie Lietuvos-Lenkijos strateginės partnerystės pradžią, būtina pažymėti, jog tokią dvišalių santykių išeigą antroje paskutinio XX a. dešimtmečio pusėje iš esmės lėmė skirtingi geopolitiniai interesai, kurių įgyvendinimui „bendros“, strategine sąveika pagrįstos pastangos buvo abipusiai priimtinos.

Visgi akivaizdžia galima laikyti prielaidą, kad tiek Lietuvai, tiek Lenkijai tapus NATO ir ES narėmis, „herojinė“ dvišalių santykių fazė baigėsi, užleisdama vietą pragmatiškajai: sentimentų ir „broliškosios“ paramos metas praėjo, užleisdamas vietą neretai subjektyviais išskaičiavimais pagrįstai dvišalei sąveikai.

Lietuvos-Lenkijos santykiai perėjo į kokybiškai naują raidos etapą. Taip pagrindiniu klausimu tampa, kaip ilgai ir kokiu mastu gerokai didesniu potencialu pagal minėtus parametrus pasižyminti Lenkija bus linkusi remti jau šiuo metu deklaratyviu elementu pasižyminčią strateginę partnerystę su Lietuva. Taip pat aišku, kad Lietuvos-Lenkijos dvišalių santykių ateitis didele dalimi turėtų priklausyti ir nuo to, kiek jie išliks objektyviai naudingi Lietuvai.

Galiausiai būtina pabrėžti, kad didelę įtaką šiam procesui turėtų turėti ir sunkiai nuspėjami regioniniame bei viršregioniniame kontekste vykstantys procesai. Priklausomai nuo to, kokios politikos Vidurio ir Rytų Europos atžvilgiu laikysis JAV ir ES, priklausys ir Lietuvos-Lenkijos realizuojamos strateginės politikos artumo poreikis. Kitaip sakant, Lietuvos-Lenkijos strateginės partnerystės vystymuisi didelį poveikį neišvengiamai turės tai, kokios politikos ir geopolitikos šios valstybės bus priverstos laikytis realizuodamos savo strateginius (saugumo, galios didinimo regioninėje erdvėje ir kt.) interesus viršregioninių tarptautinės sistemos veikėjų įgyvendinamos (geo)politikos kontekste.

 Galimi strateginės partnerystės intensyvumo pokyčiai

Dėl šių priežasčių, kaip minėta, brėžti tikslius Lietuvos-Lenkijos strateginės partnerystės raidos kontūrus nėra tikslinga, o tam tikra prasme – vargu ar net įmanoma. Šiame kontekste galima skirti tris labiausiai tikėtinus Lietuvos-Lenkijos strateginio bendradarbiavimo intensyvumo kaitos scenarijus.

Viena vertus, susiklosčius aplinkybėms, kurioms esant tiek Lietuvai, tiek Lenkijai savų tikslų būtų palanku siekti atskirai, dvišalė strateginė sąveika galėtų įgauti formalų pobūdį. Šiuo atveju pakaktų, kad ir toliau būtų vystoma strateginės partnerystės virtimo deklaratyviu konstruktu praktika, bent jau šiuo metu būdinga Lietuvos ir Lenkijos strateginei sąveikai kultūrinio bendradarbiavimo srityje.

Pažymėtina, jog tokia dvišalio bendradarbiavimo raidos išeiga labiausiai tikėtina trumpuoju laikotarpiu. Pagrindinėmis to priežastimis galima įvardinti minėtą akivaizdžią valstybių asimetriją pagal įvairius galios parametrus bei dalinai jos pagrindu kylančius skirtingus Lietuvos ir Lenkijos (geo)politinius interesus, kurių sėkmingam realizavimui bent jau artimiausiu metu „bendros pastangos“ vargu ar bus būtinos.

Iš kitos pusės, objektyviai galima ir priešinga išeiga – ateityje Lietuvos-Lenkijos partnerystė, aktyvios šių valstybių politikos Vidurio ir Rytų Europos regione pagrindu bei kintančio regioninio galios balanso kontekste, gali peraugti į aktyvią strateginę sąveiką.

Žinoma, tokia Lietuvos-Lenkijos dvišalės sąveikos raidos perspektyva atrodo miglota dėl keleto priežasčių: aktyvaus bendradarbiavimo formavimas suponuoja būtinybę abiems „žaidimo dalyvėms“ siekti aktyvaus dvišalių santykių vystymo bei, o tai ne mažiau svarbu, politinio partnerio pripažinimo lygiaverčiu. Tuo tarpu juo šiuo metu viešai deklaruojama Lenkijos pozicija regioninio saugumo, galios sklaidos ir kt. klausimais patvirtina prielaidą, jog ši valstybė „regiono lyderio“ pozicijos siekti kartu su Lietuva nėra linkusi.

Dėl šios priežasties faktinė partnerystė kaip Lietuvos-Lenkijos strateginių santykių raidos scenarijus, nors objektyviai galimas tiek trumpuoju, tiek vidutiniu laikotarpiu, kuomet Lietuvos-Lenkijos santykių intensyvumo augimo galimybės turėtų išlikti ribotos, yra mažai tikėtinas. Taip pat tenka pripažinti, jog dėl požymių stygiaus, galinčių vėliau nulemti dvišalių santykių vystymąsi šia kryptimi, pagrįstų dvejonių kelia ir šio scenarijaus įgyvendinimo galimybės ilguoju laikotarpiu.

Galiausiai objektyviai galimas yra ir tarpinis variantas, kuomet strateginė partnerystė vienoje (ar keliose) srityje gali įgauti formalų, kitoje (ar kitose) – aktyvų pobūdį, t.y. didele dalimi išlikti artima dabartiniam dvišalių santykių būviui. Pažymėtina, jog dvišalių santykių vystymosi šia kryptimi tikimybė ilguoju laikotarpiu yra išties didelė: Lietuvos-Lenkijos partnerystės politinėje ir karinėje srityje kontūrams dėl galimos Lietuvos, Lenkijos ir kitų regiono veikėjų geopolitinių interesų kaitos išliekant sunkiai nuspėjamiems, bene labiausiai tikėtina aktyvios strateginės sąveikos prielaida tampa abiejų valstybių ekonominiai interesai bei jų pagrindu rengiami ir įgyvendinami ekonominiai (energetiniai, infrastruktūriniai ir kt.) projektai. Kitaip sakant, labiausiai tikėtina, kad ateityje Lietuvos-Lenkijos strateginė partnerystė įgis „mišrų“ pobūdį.

 Ar Lietuvos-Lenkijos strateginė partnerystė gali nutrūkti?

Kalbant apie strateginių santykių tarp Lietuvos ir Lenkijos nutrūkimo galimybę, galima pripažinti, kad tokios dvišalio bendradarbiavimo išeigos tikimybė yra išties menka – tam būtų būtini išties dideli pokyčiai vienos ar/ir abiejų valstybių strateginiuose interesuose. Tuo tarpu, nors šiuo metu Lietuvos ir Lenkijos interesuose esama nemažos dalies neatitikimų, tuo pat metu tenka pripažinti, kad žymaus jų konflikto nėra ir, panašu, kad greitu metu tokia opozicija vargu ar atsiras.

Pažymėtina, jog artimiausiu metu ir ateityje padėtis neturėtų keistis: tiek Lietuva, tiek Lenkija priklauso Rimlando geopolitinei zonai, pasižymi panašia geopolitine orientacija bei vertybių sistema ir kt. bruožais, ribojančiais ryškios skirties šių valstybių interesuose formacijos galimybę.

Dėl šios priežasties labiau tikėtina, kad Lietuvos-Lenkijos strateginė partnerystė įgis vieną iš minėtų scenarijų, kurio „pasirinkimas“ didele dalimi priklausys nuo valdančiųjų elitų atstovų valios ir ryžto, nuo tarptautinės sistemos būvio ir galimų jos kaitos kontūrų bei kitų aplinkybių.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras