Šių metų lapkričio 13 d. „Radisson SAS Astorija“ viešbutyje Vilniuje (Lietuva) vyks tarptautinio tyrimo „Humanitariniai Rusijos užsienio politikos aspektai Gruzijoje, Moldovoje, Ukrainoje ir Baltijos šalyse“ pristatymas.

Projektu buvo siekiama padidinti NVS bei Baltijos valstybių visuomenių sąmoningumą bei atkreipti dėmesį į būtinybę geriau koordinuoti šalių politiką ir veiksmus Rusijos užsienio politikos atžvilgiu.

Pagrindinės tyrimo išvados yra pateikiamos penkiuose skyriuose: praktinė Rusijos patirtis žmogaus teisių srityje, Rusijos politika užsienyje gyvenančių savo tautiečių atžvilgiu, konsuliniai aspektai, partnerystė kultūros ir mokslo sektoriuose bei Rusijos žiniasklaidos priemonės minėtose šalyse.

Tai yra pirmasis tokio pobūdžio tyrimas, analizuojantis Rusijos užsienio politikos įtaką buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse humanitariniu aspektu. Tyrimas atliktas lyginamosios analizės metodu.

Tyrimas buvo inicijuotas Rytų Europos politinių studijų centro (Latvija). Tyrimą vykdė ir koordinavo Rytų Europos politinių studijų centras (Latvija), VšĮ „Geopolitinių studijų centras“ (Lietuva), Tarptautinis gynybos studijų centras (Estija), Moldovos užsienio politikos asociacija (Moldova), Tarptautinis geopolitinių studijų centras (Gruzija), Politinių tyrimų mokykla prie Kijevo Mohylos akademijos Nacionalinio universiteto (Ukraina).

Projekto rėmėjai: Nacionalinis demokratijos fondas (National Endowment for Democracy), Konrado Adenauerio fondas, Atviros visuomenės institutas (Open Society Institute).

Pristatymo metu mokslininkai supažindins su atlikto tyrimo rezultatais, vyks diskusija su tyrimo autoriais.

Užpildytą dalyvio registracijos anketą prašome atsiųsti iki šių metų lapkričio 6 dienos elektroniniu paštu info@geopolitika.lt.

The “Humanitarian Dimension” of Russian Foreign Policy towards Georgia, Moldova, Ukraine, and the Baltic States

Hotel “Radisson SAS Astorija”, conference hall “Simfonija”

Didžioji str. 35/2, Vilnius

13 November 2009

Agenda

9:30 – 10:00    Registration, Coffee and Pastries

10:00 – 10:15  Opening remarks
Greta Monika Tučkutė, Director of the Centre for Geopolitical Studies (Lithuania)
Andis Kudors, Executive Director of the Centre for East European Policy Studies (Latvia)

10:15 – 10:45  General presentation of the project
Gatis Pelnens, Researcher of the Centre for East European Policy Studies (Latvia)

10:45 – 12:00 The “Humanitarian Dimension” of Russian Foreign Policy: cases of Moldova, Ukraine and Georgia»
Eugen Revenco, Programs Director of the Foreign Policy Association (APE, Moldova)
Dmytro Kondratenko, Project Coordinator of the School for Policy Analysis at the National University of Kyiv-Mohyla Academy (Ukraine)
Tengiz Pkhaladze, Chairman of the International Centre for Geopolitical Studies (Georgia)

12:00 – 13:00  Lunch

13:00 – 14.15 The “Humanitarian Dimension” of Russian Foreign Policy: cases of Latvia, Lithuania and Estonia
Andis Kudors, Executive Director of the Centre for East European Policy Studies (Latvia) and Gatis Pelnens, Researcher of the Centre for East European Policy Studies (Latvia)
Nerijus Maliukevičius, Researcher, Centre for Geopolitical Studies (Lithuania)
Juhan Kivirahk, Researcher of the International Centre for Defense Studies (Estonia)

14:15 – 15:00  Questions, discussion

15:00 - 15:30   Press briefing

Working languages: English and Lithuanian

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.