Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Iranas užsimena apie „bendradarbiavimą“ su JTO

2009 11 02

Ketvirtadienį Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas užsiminė, kad šalis priimtų Jungtinių Tautų remiamą planą siųsti Irano turimą uraną perdirbti į užsienį. Jis teigė: „mes pritariame bendradarbiavimui branduolinio kuro, jėgainių ir technologijų srityje ir esame tam pasirengę“.

Ši šalies prezidento kalba per nacionalinę televiziją yra signalas, kad Iranas pasirengęs formaliai atsakyti į pasiūlytą planą, kurio tikslas – atotrūkio tarp Irano argumentų, kad jis vykdo branduolinę programą tik civiliniais tikslais, ir Vakarų įtarimų dėl Teherano ketinimų pasigaminti atominę bombą sumažinimas. Pasak Irano pareigūnų, oficialus atsakas JT Tarptautinei atominės energetikos agentūrai bus nusiųstas šią savaitę, penktadienį.

Nepaisant skeptiškų nuomonių, M. Ahmadinejado komentarai rodo pozityvų posūkį branduolinės programos derybose. Pasak jo, „Sąlygos tarptautiniam branduoliniam bendradarbiavimui yra įvykdytos. Šiuo metu judame teisinga kryptimi ir nesibaiminame bendradarbiavimo, dėl kurio Irano nacionaliniai interesai bus išsaugoti, ir toliau tęsime savo veiklą“.

Irano atsakas į branduolinį pasiūlymą pabrėžė per šalies prezidento rinkimus birželio mėnesį išryškėjusį vidinį pasidalijimą. Kai kurie M. Ahmadinejado konservatyvieji konkurentai jau kritikavo šį planą kaip rizikingą nuolaidą Vakarams. Opozicijos lyderis Miras Hosseinas Moussavi prisijungė prie šių kritikų ir teigė, kad bet koks atsakas į pasiūlytą planą sukels Iranui neigiamų pasekmių.

M. Ahmadinejado komentarai pasirodė po to, kai Tarptautinės atominės energetikos agentūros inspektoriai patikrino antrąją branduolinę jėgainę, apie kurios egzistavimą JAV ir Vakarų šalys sužinojo praeitą mėnesį.

Iranas tolesnes derybas dėl savo branduolinės programos siekia išplėsti. Kaip praneša Irano naujienų agentūra ISNA, vienas šalies pareigūnų teigė, kad Iranas „nori svarbių techninių ir ekonominių reformų plane“. Tačiau Iranas neturi pakankamai branduolinės medžiagos, kad pasigamintų branduolinį ginklą, taigi tarptautinė bendruomenė turėtų daugiau laiko parengti tarptautinį susitarimą dėl Irano branduolinių ambicijų. Pagal šį planą užsienyje perdirbtas uranas būtų Iranui grąžinamas tokia kuro forma, kuri naudojama tik civilinėms reikmėms.

Pagal 2009 m. spalio 29 d. „The New York Times“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras