Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Vadavimasis iš Rusijos glėbio

2009 11 03

Rusija mėgsta domėtis kaimyninių šalių vidaus politika, viešai remti jai palankius politikus ir demonstruoti panieką tiems, kurių nemėgsta. Tik tokiais metodais jai sunkiai sekasi siekti trokštamų tikslų. Nesenas to pavyzdys yra Moldova.

Kremlius neparėmė Komunistų partijos per parlamento rinkimus liepos ir rugpjūčio mėnesiais, todėl ji prarado įtaką. Be to, nė viena kita parlamento frakcija nesutiko sudaryti koalicijos su Kremliaus palankumą turinčia partija.

Šiuo metu Maskvos žvilgsnis vis labiau krypsta į parlamento pirmininką Marianą Lupu, kuris šią vasarą paliko Komunistų partiją, tapo demokratų lyderiu ir šiuo metu yra valdančiosios koalicijos palaikomas kandidatas į prezidentus. Neseniai vykusiame Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) viršūnių susitikime Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas atsisakė susitikti su Ukrainos prezidentu, bet rado laiko pasikalbėti su M. Lupu.

M. Lupu siųsti pozityvūs signalai galėjo pelnyti išskirtinį D. Medvedevo dėmesį, o Moldovos prezidento Vladimiro Voronino kvietimą susitikti D. Medvedevas atmetė. Kyla klausimas, ar toks buvusio favorito demonstratyvus įžeidimas buvo geras būdas siekti M. Lupu palankumo.

Visgi siekiančiam prezidento posto M. Lupu reikia Komunistų partijos ir kartu V. Voronino palaikymo. Klausimas, ar toks D. Medvedevo elgesys per NVS viršūnių susitikimą padės M. Lupu rasti dialogą su komunistais. Taip pat aljansas „Už Europinę integraciją“ laiko M. Lupu savo kandidatu, todėl jo provakarietiški remėjai turėtų būti sutrikę dėl D. Medvedevo rodomo palankumo.

Kodėl buvusių sovietinių respublikų politikai siekia Rusijos prezidento palankumo? Rusijos kaimynams Kremlius asocijuojasi su netikėtais dujų tiekimo nutraukimais, dujų kainų kėlimu ir skausmingais embargais, sukeliančiais opių problemų visuomenėse. Taigi, dalis šių šalių elektorato nori, kad jų lyderiai imtųsi atitinkamų veiksmų, kad būtų išvengta tokių Rusijos bausmių. Be to, Rusija kaimyninėse valstybėse yra įsteigusi agentūras, gerinančias jos įvaizdį visuomenėse.

M. Lupu turėdamas Rusijos lyderio palankumą rizikuoja savo prezidentinėmis ambicijomis. Pavyzdžiui, Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka padarė retą žingsnį pasirodydamas NVS viršūnių susitikime, tačiau buvo ignoruojamas D. Medvedevo ir dar labiau pakenkė savo žemiems reitingams Ukrainoje. Galbūt buvusių sovietinių respublikų lyderiams tampa aišku, kad daug naudingiau patiems kaupti realią visuomenės paramą, o ne bandyti mėgautis iliuziniu Rusijos lyderių populiarumu.

Pagal 2009 m. spalio 29 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras