Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Paskui kurį lyderį eis Rusija? (16)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2009 11 04

Rusijos vadovų Dmitrijaus Medvedevo ir Vladimiro Putino reitingai vėl katastrofiškai nukrito, praneša laikraštis „Vedomosti“, remdamasis fondo „Visuomenės nuomonė“ ir Levados tyrimų centro apklausų, spalio antroje pusėje atliktų 44 šalies regionuose, duomenimis. Per savaitę iki spalio 24 d. pasitikėjimas prezidentu sumažėjo nuo 62 iki 56 proc., o premjeru – nuo 72 iki 66 procentų. Tai mažiausias rodiklis per visą pusantrų metų trunkantį V. Putino vadovavimo vyriausybei laiką.

Kita vertus, nepasitikėjimas D. Medvedevu išaugo nuo 11 iki 14 proc., V. Putinu iki 12 proc. ir 4 proc. padidėjo skaičius tų apklaustųjų, kurie mano, kad abu lyderiai dirba gerai. Valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ reitingas taip pat krito 4 proc. – iki 53 procentų.

Kadangi kitas pateiktas klausimas susijęs su vadovų įgaliojimais, „Levada-Centr“ primena, kad D. Medvedevas prezidentu buvo išrinktas pernai kovo 3 d. ir šias pareigas pradėjo eiti gegužės 7 d., pakeitęs šiame poste V. Putiną. Taigi, palyginti su apklausa šių metų kovą, manančių, kad D. Medvedevas tikrai turi realią valdžią šalyje, sumažėjo du kartus. 2008 m. vasarį tik 25 proc. apklaustų respondentų teigė, kad V. Putino įtaka išliks „praktiškai tokia, kokia buvo“. Per tuos metus nuo rinkimų taip galvojančių dalis išaugo net iki 45 procentų. Tik 1 proc. tikino, kad jokios dabartinio premjero įtakos prezidentui nėra.

Šių metų kovo pabaigoje, duodant interviu britų kompanijai BBC, D.Medvedevui teko įtikinėti: „Aš esu prezidentas, aš – valstybės vadovas, o V. Putinas yra vyriausybės pirmininkas... Pagrindinius sprendimus valstybės vardu priima prezidentas, ir tai akivaizdu.“ Tačiau apžvalgininkų tai neįtikino, ir jie, remdamiesi šaltiniais Kremliuje, sutartinai tvirtina, kad V. Putinas, nors jo populiarumas krinta sparčiau negu prezidento, diktuoja savo valią ir toliau kuria svarbiausio Rusijos asmens įvaizdį.

Sociologai mano, kad šio tandemo reitingų kritimas susijęs su spalio 11 d. įvykusiais regioniniais rinkimais ir po jų kilusiais skandalais. Priminsime, kad, protestuodamos prieš neva suklastotus rinkimų rezultatus, kai kurios opozicinės frakcijos Dūmoje paliko posėdžių salę. Per regioninius rinkimus V. Putino vadovaujama partija „Vieningoji Rusija“ gavo beveik 80 proc. balsų, ir tai sukėlė galingus opozicinių politinių jėgų, ypač komunistų, protestus.

D. Medvedevas pasveikino nugalėtojus ir prieš TV kameras tvirtino, kad dėl rinkimų jis „atviras dialogui“, tačiau vėliau pareiškė, kad jų rezultatai nebus svarstomi. Savo svetainėje įdėtame straipsnyje „Pirmyn, Rusija“ jis rašė: „dabar Rusija turi galimybę pastatyti naujos, laisvos, klestinčios, stiprios valstybės rūmą, ir aš kaip prezidentas privalau padaryti viską, kad ši galimybė būtų visiškai išnaudota“. Toks aklas V. Putino palaikymas įsiutino ne tik opoziciją, bet ir D. Medvedevo šalininkus. Kaip rašo Londono „The Times“, šie žodžiai rodo, kad D. Medvedevas negali laikytis savo žodžio ir pažadų, todėl reali valdžia Rusijoje ir toliau sutelkta premjero rankose, o prezidentas turi tenkintis jaunesniojo partnerio vaidmeniu.

Daugiausia kritikos šiam tandemui pažėrė komunistų lyderis Genadijus Ziuganovas. Savo partijos IV plenume jis užsipuolė V. Putiną, kad šis vyriausybę suformavęs „iš B. Jelcino kadrų atskalūnų“ ir daro viską, kad Rusija negalėtų apginti savo ekonominės nepriklausomybės, ir todėl jis kelia didesnę grėsmę valstybės saugumui negu NATO. G. Ziuganovas pasiūlė sukurti Rusijos patriotinį frontą, kuris paremtų prezidentą, jei D. Medvedevas iš tikrųjų „dirbs realų, o ne deklaratyvų darbą“. Laikraštis „Kommersant“ rašo, kad G. Ziuganovo šalininkai buvo dar griežtesni. Jie pareikalavo nuplėšti nuo V. Putino „kovotojo už liaudies gerovę kaukę ir atsistatydinti“. Komunistai atvirai tvirtino, kad partija turi pasinaudoti dviejų valstybės lyderių nesutarimais. Komunistai lapkričio 7-ąją, per bolševikų revoliucijos 92-ųjų metinių eisenas, rengia akciją, per kurią reikalaus V. Putino vyriausybės atsistatydinimo.

Objektyviai kalbant, V. Putinui teko sunkus uždavinys įveikti ekonominę krizę, kuri dar labiau nuskurdino eilinius rusus. Nors statistika skelbia, kad pastebima pirmųjų Rusijos ūkio atsigavimo ženklų, realaus pagerėjimo, ypač šalies provincijoje, nesimato. Svetainės „Grani.ru“ apžvalgininkas Andrejus Piontkovskis su ironija primena Michailo Gorbačiovo plepalus apie šalies modernizavimą ir „perestroiką“, kuri vis dėlto sugriovė sovietinę komunistinę sistemą, tačiau abu šūkiai liko tušti ir šiandien. D. Medvedevas ir V. Putinas toliau kalba imperiniais patriotiniais šūkiais, nors nepažengė nė per žingsnį nuo B. Jelcino pradėto privatizavimo šou.

Dar niūresnė Rusijos ateitis, rašo apžvalgininkas. Artėja 2012 m. prezidento rinkimai. Jeigu būtų nušalintas nuo valdžios „modernizatorius“ D. Medvedevas, kuris norėjo padaryti kaip galima geriau, V. Putino sugrįžimas paverstų dabartinį premjerą reakcionieriumi uzurpatoriumi. Tuomet Rusija prisimins L. Brežnevo laikus... Jo įtaką gali padidinti koks nors konfliktas Kaukaze ar Kryme. Blogai tai, kad abu Rusijos lyderiai iki būsimų rinkimų varžysis, kuris savo reitingų labui atras geresnį būdą rinkėjų pasitikėjimui sukelti. Vidaus politikoje tai gali būti atlyginimų ir pensijų didinimas, kainų mažinimas manipuliuojant energijos ištekliais, o užsienio – nauja isterija santykiuose su JAV ar „artimuoju užsieniu“.

Taigi, spalio reitingai, kuriuos sociologai siūlo nepervertinti, toli gražu nėra tik sezoninė rudens simpatijų ir antipatijų išraiška. Jie dar labiau užaštrina D. Medvedevo ir V. Putino varžytuvių mastą. Jie duoda startą tolesnėms, dar įnirtingesnėms varžyboms dėl tikrojo Rusijos lyderio vietos. D. Medvedevas yra jaunesnis, modernesnis, o gal ir demokratiškesnis. V. Putinas atitinka nomenklatūrinės Rusijos gvardijos interesus ir, beje, daugelio rusų lūkesčius – tvirtos rankos valdymą. Krizės aplinkybėmis, beje, kaip ir Lietuvoje, stiprus valdžios uzurpatorius labai laukiamas. Kitaip sakant, „putinizacijos“ laikotarpis, bent iki 2012 m. rinkimų, Rusijoje bus labai populiarus.

Štai kodėl šių dviejų valstybininkų draugystė ir susipriešinimas per ateinančius pustrečių metų iš dalies atsakys į klausimą, kur link eina Rusija.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 16)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (27)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (81)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras