Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Europos lyderiai ir Lisabonos sutartis

2009 11 11

Europos Sąjunga (ES) vis renkasi silpnus lyderius, nors reikėtų patyrusių ir stiprių asmenybių. ES sutarties ratifikavimas vis labiau nuvilia. Sutartis ES nesupaprastins, nepadarys skaidresnės, nors šie tikslai buvo numatyti per derybas, prasidėjusias prieš aštuonerius metus. Ji taip pat nepadarys ES demokratiškesnės ir nepriartins prie eilinių piliečių: iš tiesų žmonės trijose šalyse pasakė „ne“ jos nuostatoms, kad prastumtų savo valstybių sąlygas. Lisabonos sutarčiai įsigaliojant, pats metas pereiti nuo ES savęs stebėjimo ir beprasmių apmąstymų apie institucijas prie jų spaudimo dirbti geriau. Pirmoji užduotis Europos lyderiams bus išsirinkti kandidatus į du naujai sukurtus postus – Europos Tarybos prezidento ir atstovo užsienio politikai. Deja, šalių vadovai greičiausiai neišlaikys šio egzamino. Pasiektas konsensusas, kad pirmasis prezidentas turėtų būti nepastebimas organizatorius, geriausia iš mažos ES šalies ir politinės centro dešinės pakraipos. Taip būtų atmesta D. Britanijos Tony Blairo kandidatūra. Jai priešinasi nepatenkintieji buvusio D. Britanijos ministro pirmininko vaidmeniu Irako kare bei nesėkmingais bandymais priartinti šalį prie ES, o euroskeptikai – nes į šį postą nerenkama, nors jie palaikytų stiprią asmenybę, reprezentuojančią nacionalines vyriausybes, o ne iš nekenčiamo Briuselio biurokratinio aparato.

Nė viena iš siūlomų alternatyvų neprilygsta T. Blairo kandidatūrai. Tiesa, Briuselis neprieštarauja Beniliukso ministro pirmininko kandidatūrai. Iš tikrųjų varginančių koalicijų istorija galėtų būti naudinga kaip darbo patirtis asmeniui, kuriam reikės sudarinėti ES darbotvarkę ir siekti kompromisų iki vidurnakčio. Bet didžiajai daliai pasaulio Europos Tarybos prezidentas, suburiantis ES vyriausybių vadovus, turėtų atstovauti ES kaip visumai. Jeigu europiečiai nori, kad jų klubas būtų laikomas rimtu, toks asmuo turėtų būti įgijęs Amerikos ar Kinijos prezidento galią bei charizmatiškas. T. Blairas tai sugebėtų. Jeigu jis yra nepriimtinas, ES lyderiai turėtų rasti kažką kitą, taip pat turintį atitinkamų savybių.

Užsienio reikalų ministras irgi svarbi figūra. Jis turėtų būti iškili asmenybė ir turėti didelę diplomatinio darbo patirtį. Tinkamas kandidatas būtų kad ir Joschka Fischeris.

Apskritai, skirstyti postus pagal politinę priklausomybę ar tautybę nėra geriausias būdas rasti priimtiniausius kandidatus. Taip pat nėra išeitis rinktis iš mažiausiai žinomų ar mažiausiai kontraversiškų. Deja, ES elgiasi būtent taip.

Pagal 2009 m. lapkričio 5 d. „The Economist“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras