|
Dominiqueas Moisi. Nesibaigianti siena (1)
2009 11 12

Tiek Berlyne, Nikosijoje, tiek Izraelyje ar Korėjoje sienos pastatytos iš baimės. Rytų Vokietijos lyderiai bijojo masinės piliečių, siekiančių laisvės, emigracijos. Graikiškosios ir turkiškosios Kipro dalių lyderiai baiminasi besitęsiančio karo. Izraelis bijo terorizmo, o Šiaurės Korėjos valdžia iškankintų gyventojų laisvėjimo. Trapaus status quo įšaldymas, vienos pozicijos konsolidavimas arba padalijimo (atskyrimo) palaikymas suvokiamas kaip pagundos ar grėsmės (arba kartu). Tai visada buvo politikų, statančių sienas, tikslas.
Dominiqueas Moisi kelia klausimą, kodėl yra toks didelis skirtumas tarp Berlyno sienos likimo ir Nikosijos, kur situacija yra įšaldyta, Izraelio saugumo sienos, kuri toliau didėja, ir Šiaurės Korėjos režimo, kurio konsolidacija vyksta už paranojos ir priespaudos sienų.
Norint suvokti šį skirtumą, reikia atsižvelgti į pačių gyventojų norą sugriauti sieną Rytų Vokietijoje, Izraelio atveju išplėsti ją ar Kipro atveju įšaldyti ją. Taip pat svarbus veiksnys yra politinių lyderių savybės.
Berlyno siena griuvo 1989 m. daug greičiau, nei Vakarų Vokietija svajojo ar baiminosi. Jie neįvertino vokiško nacionalinio jausmo stiprumo Rytuose. Taip pat vakariečiai pervertino Sovietų Sąjungos galimybes ir norą išlaikyti imperiją bet kokia kaina. Berlyno suvienijimo stebuklas yra iššūkis ir netgi provokacija visoms sienoms. Tai yra įrodymas, kad laisvame pasaulyje sienos yra nenatūralios ir pasmerktos. Tiesa, kalbant apie sienas, realybė yra daugiasluoksnė ir sudėtinga.
Padalyta Kipro sostinė Nikosija yra antitezė Berlynui ir iliustruoja, kas vyksta, kai istorija įšaldoma. Visgi graikiškosios ir turkiškosios Kipro dalies neskiria tokie kontrolės punktai kaip Berlyne. Šiuo metu tai tėra biurokratiniai kivirčai. Rytų Vokietija siekė vieningos Vokietijos dėl nacionalinės vienybės, o graikiškosios Kipro dalies gyventojai nėra rimtai suinteresuoti suvienyti salą, turkiškosios dalies išplėsti savo teritoriją.
Nors Turkijos vyriausybė aiškiai ir garsiai nepareiškia, kad nėra rimtai suinteresuota Kipro likimu, tačiau tokia galima jos pozicija yra arčiausiai tiesos. Be to, abi konflikto pusės praleido tiek daug galimybių praeityje, kad sunku tikėtis stebuklo.
Izraelio ir palestiniečių lyderiams taip pat nepavyko parodyti įžvalgumo ir vaizduotės. Siena yra blogas tarptautinis simbolis, ypač tuo metu, kai minima Berlyno sienos griūtis. Tai taip pat yra beprasmiškumo simbolis. Situacija sudėtinga, nes Izraelis ir palestiniečiai vis labiau nori atsiskirti vienas nuo kito. Izraelio siena yra liūdna, bet turbūt neišvengiama saugumo sudėtinė dalis. Visgi šiuo metu neegzistuoja saugumo alternatyvos, kurios užkirstų kelią kraujo praliejimui.
Sienos reprezentuoja tikrovę, kuri slypi už jų, tikrovę, kurią kitos kartos gali nebegalėti arba nenorėti pakeisti.
Pagal portalo www.project-syndicare.org informaciją parengė Kristina Puleikytė. |