Tiek Berlyne, Nikosijoje, tiek Izraelyje ar Korėjoje sienos pastatytos iš baimės. Rytų Vokietijos lyderiai bijojo masinės piliečių, siekiančių laisvės, emigracijos. Graikiškosios ir turkiškosios Kipro dalių lyderiai baiminasi besitęsiančio karo. Izraelis bijo terorizmo, o Šiaurės Korėjos valdžia – iškankintų gyventojų „laisvėjimo“. Trapaus status quo įšaldymas, vienos pozicijos konsolidavimas arba padalijimo (atskyrimo) palaikymas suvokiamas kaip pagundos ar grėsmės (arba kartu). Tai visada buvo politikų, statančių sienas, tikslas.

Dominique’as Moisi kelia klausimą, kodėl yra toks didelis skirtumas tarp Berlyno sienos likimo ir Nikosijos, kur situacija yra įšaldyta, Izraelio „saugumo sienos“, kuri toliau didėja, ir Šiaurės Korėjos režimo, kurio konsolidacija vyksta už paranojos ir priespaudos sienų.

Norint suvokti šį skirtumą, reikia atsižvelgti į pačių gyventojų norą sugriauti sieną Rytų Vokietijoje, Izraelio atveju – išplėsti ją ar Kipro atveju – įšaldyti ją. Taip pat svarbus veiksnys yra politinių lyderių savybės.

Berlyno siena griuvo 1989 m. – daug greičiau, nei Vakarų Vokietija svajojo ar baiminosi. Jie neįvertino „vokiško nacionalinio jausmo“ stiprumo Rytuose. Taip pat vakariečiai pervertino Sovietų Sąjungos galimybes ir norą išlaikyti imperiją bet kokia kaina. Berlyno suvienijimo stebuklas yra iššūkis ir netgi provokacija visoms sienoms. Tai yra įrodymas, kad laisvame pasaulyje sienos yra nenatūralios ir pasmerktos. Tiesa, kalbant apie sienas, realybė yra daugiasluoksnė ir sudėtinga.

Padalyta Kipro sostinė Nikosija yra antitezė Berlynui ir iliustruoja, kas vyksta, kai istorija įšaldoma. Visgi graikiškosios ir turkiškosios Kipro dalies neskiria tokie kontrolės punktai kaip Berlyne. Šiuo metu tai tėra biurokratiniai kivirčai. Rytų Vokietija siekė vieningos Vokietijos dėl nacionalinės vienybės, o graikiškosios Kipro dalies gyventojai nėra rimtai suinteresuoti suvienyti salą, turkiškosios dalies – išplėsti savo teritoriją.

Nors Turkijos vyriausybė aiškiai ir garsiai nepareiškia, kad nėra rimtai suinteresuota Kipro likimu, tačiau tokia galima jos pozicija yra arčiausiai tiesos. Be to, abi konflikto pusės praleido tiek daug galimybių praeityje, kad sunku tikėtis stebuklo.

Izraelio ir palestiniečių lyderiams taip pat nepavyko parodyti įžvalgumo ir vaizduotės. Siena yra blogas tarptautinis simbolis, ypač tuo metu, kai minima Berlyno sienos griūtis. Tai taip pat yra beprasmiškumo simbolis. Situacija sudėtinga, nes Izraelis ir palestiniečiai vis labiau nori atsiskirti vienas nuo kito. Izraelio siena yra liūdna, bet turbūt neišvengiama saugumo sudėtinė dalis. Visgi šiuo metu neegzistuoja saugumo alternatyvos, kurios užkirstų kelią kraujo praliejimui.

Sienos reprezentuoja tikrovę, kuri slypi už jų, tikrovę, kurią kitos kartos gali nebegalėti arba nenorėti pakeisti.

Pagal portalo www.project-syndicare.org informaciją parengė Kristina Puleikytė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.