Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ignoravimas ir žeminimas (2)

Prof. Vytautas Landsbergis, Europos Parlamento narys
2009 11 11

Vytautas Landsbergis. Kalba Visumos sesijoje

Ignoravimas ir žeminimas

Ponia Pirmininke,

Aš remiu Rezoliucijos pataisą Nr. 1, kadangi ji atkreipia rimtą dėmesį į du gyvybinius Europos Sąjungai klausimus.

Pirmas: nepritariame arogancijai, su kuria trečioji šalis ignoruoja ir atmeta ES kaip sau lygų ir gerbtiną partnerį Sąjungai svarbiuose išorinio energetinio saugumo klausimuose.

Antras: nepritariame antieuropinei skaldymo linijai, kurią žinomoji trečioji šalis vykdo per „Nord Stream“ dujotiekio projektą.

Turime priešintis lobistiniam ir kai kada korupciniam ES skaldymui, juolab nepritarti Rusijos arogancijai mūsų pačių, t. y. Europos Parlamento, atžvilgiu. Negalime sutikti, kad „Gazpromas“, pagrindinis „Nord Stream“ akcininkas, totaliai ignoruoja mūsų parlamento rezoliuciją dėl dujotiekio keliamų aplinkosaugos grėsmių. Problema, tai ne vien Baltijos jūros tragiška ekologinė būsena, bet ir mūsų institucijos moralinė kondicija. Mes čia balsuodami pernai pareikalavom, kad būtų atliktas nepriklausomas, ne iš anksto nupirktas, poveikio aplinkai vertinimas ir duotos garantijos pakrančių tautoms, jeigu įvyktų katastrofa. „Gazpromas“ net neatsiliepė į Europos balsą. Tai spjūvis Parlamentui į veidą, ir mes negalime atsakyti: yes, sir, labai malonu. Turime elgtis oriai ir garbingai, nemanipuliuodami ir neblokuodami šiuo metu Europos parlamentarų inicijuojamų specialių debatų dėl Baltijos jūros gyvybės problemų. Jei išsigandę pritarsim Baltijos žudymui ir naujai Maskvos-Berlyno sienai jūroje su rusų karo laivynu „saugančiu“ vamzdį, laidosim savo laisvą ateitį. Iš tikrųjų, plepėdami apie energetiką, mes parduodam laisvę.

2009-11-11

Briuselis

_____________________________________________________________________________

2009-11-12

Visumos sesija

Briuselis

Iš Europarlamento

Balsuojant dėl Rezoliucijos dėl ES-Rusijos Aukščiausiojo lygio susitikimo Stokholme lapkričio 18 d. ir jos pataisų, Europos parlamentaras Vytautas Landsbergis iš salės pateikė dvi žodines pataisas. Pirmoji buvo užblokuota daugiausiai vokiečių parlamentarų pastangomis, o antroji priimta. Pateikiame jas visuomenės dėmesiui.

Pone Prezidente, kolegos,

Kadangi Rusijos parašo atšaukimas iš Energetikos Chartijos Sutarties nėra pavienis įvykis, bet metodas kuris jau keliskart buvo panaudotas anksčiau, derėtų įterpti pastabą, kad pastarasis atšaukimas ”pakerta šios šalies parašų patikimumą apskritai", ir toliau kaip tekste. Siekdami naujų parašų mes turėtume prašyti savo gerbiamo partnerio ateityje elgtis rimčiau.

**********

Preambulės H dalyje yra redagavimo klaida arba praleistas tekstas, kur kalbama apie pastarąjį konfliktą "tarp Gruzijos ir jos atsiskyrusių regionų", nors tai prieštarauja tikrovei. Trūksta vieno žodžio: Rusijos

Pagal Faktų tyrimų Misijos Pranešimą, tai buvo karas arba karinis konfliktas Gruzijoje  tarp Gruzijos ir Rusijos, kuriame taip pat buvo įtraukti keli papildomi Rusijos sąjungininkų daliniai ir samdiniai iš Šiaurės Kaukazo. Tačiau tai nekeičia pagrindinio regioninio veikėjo aktyvaus dalyvavimo ir atsakomybės. Taip sako Pranešimas.

Kad neatrodytume naivūs ar šališki, mes turėtume įterpti vieną žodį: "tarp Rusijos, Gruzijos ir jos atskilusių regionų." Niekas iš tikrųjų nemano, kad Pietų Osetijos armija sprogdino Gorį ir artėjo prie Tbilisio, juk prezidentas Sarkozy skrido pas p. Medvedevą, o ne pas Kokoity. Tad užpildykime šią atsitiktinę spragą aiškia mintimi.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (93)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras