Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Afganistano ateitis labai miglota (1)

Jonas Motiejūnas
2009 11 13

Prezidento rinkimų kampanija Afganistane tam tikra prasme atnešė į šalį demokratiją, bet, kita vertus, dar labiau komplikavo ir taip sudėtingą padėtį šalyje. Hamidas Karzai, suklastojęs apie milijoną rinkėjų balsų, turi būti paskelbtas prezidentu. Klastojimo apimtis buvo tokia didelė, kad sunku prisiminti panašius rinkimus, nebent buvusiose komunistinėse valstybės, kur buvo svarbu ne kaip balsuojama, o kaip skaičiuojami balsai, ir visi puikiai žinojo, jog rinkimai yra tik fikcija. O Afganistano rinkimus stebėjo Vakarų valstybių bei Jungtinių Tautų atstovai ir visi suprato, kad tai, kas įvyko, vargu ar galima vadinti rinkimais. Geriau jau būtų H. Karzai‘ų paskelbę karaliumi. Tai būtų buvę sąžiningiau ir nekėlę jokių klausimų apie demokratiją ar kitas vakarietiškas vertybes, šiuo metu visiškai nepanašu, kad jos Afganistane galėtų prigyti. Monarchas, jeigu jo valdžia nėra niekuo ribojama, gali sau leisti viską, karaliams nereikia atsiklausti prasčiokų nuomonės.

Tačiau tai tik abstraktūs ir ironiški svarstymai. Realybė teka savo vaga.

Primename, jog nustačius, kad rinkimų rezultatai yra be precedento suklastoti, H. Karzai sutiko lapkričio 7 dieną varžytis rinkimuose su buvusiu užsienio reikalų ministru Abdullah Abdullah. Reikėjo nemažai pastangų, kol Vakarų spaudimas privertė H. Karzai‘ų sutikti su pakartotiniais rinkimais. Tačiau A. Abdullah pateikė papildomų reikalavimų, tarp jų ir tai, kad korupcija įtariami aukšti Afganistano rinkimų komisijos vadovai būtų pakeisti. H. Karzai su tokiais norais – matyt, bijodamas jam nepalankių rezultatų – nesutiko. Tada A. Abdullah pareiškė nedalyvausiąs rinkimuose ir vienintelis likęs kandidatas – H. Karzai tapo šalies prezidentu. Iš tikro įspūdinga pergalė, leisianti jam dar penkerius metus su užsienio kariuomenės pagalba „valdyti“ Afganistaną. Tačiau jo autoritetas, kuris pastaruoju metu ir taip nebuvo didelis, patyrė stiprų smūgį, o jo priešininkai visada galės kvestionuoti jo valdymo teisėtumą.

Daugumos paprastų afganų toks rinkimų rezultatas nenustebino. Neabejoju, jog ir milijonas suklastotų balsavimo biuletenių nė kiek nenustebino afganų – juk politikai pagal tos šalies supratimą savaime yra sukčiai ir diktatoriai. Afganai džiaugėsi, kad lapkričio septintąją nereikės vėl eiti į rinkimus, kur galima gauti Talibano kulką. Per pirmąjį rinkimų turą buvo apie 400 išpuolių prieš balsavimo vietas. Kita vertus, paprasti žmones tikisi, kad puštūnas H. Karzai yra tikrai pajėgesnis atnešti į šalį stabilumą nei aukštas pareigas užėmusio puštūno ir tadžikės sūnus A. Abdullah, politiškai susisaistęs su tadžikų dominuojamu Šiaurės aljansu.

H. Karzai‘aus pergalė rinkimuose kelia rimtų problemų Vakarams – kaip dabar bendradarbiauti su pseudodemokratiškai išrinkta vyriausybe? JAV prezidentui teks kažkokiu būdu paaiškinti, kodėl jis remia tokį vadovą ir kodėl jam palaikyti siunčia į mirtį Amerikos karius. Šis klausimas dar svarbesnis vakarų europiečiams, ypač vokiečiams. Rinkimai, kai kandidatas yra tik vienas – Vakaruose tai nesuprantama niekam. Bet tai buvo įprasta praktika buvusioje Sovietų Sąjungoje.

Praėjusią savaitę JAV prezidentas Barackas Obama kaip niekada griežtai paragino H. Karzai‘ų rimtai kovoti su korupcija ir narkotikų prekyba. Primename, kad H. Karzai‘aus brolis Vali yra rimtai įtariamas užsiimąs tokia veikla. Gerai būtų, kad prezidentas pradėtų nuo savo paties šeimos, o ne tik, kaip siūlo JAV, nuo korumpuotų valstybės pareigūnų. Beje, kas atsakys už milijono balsų suklastojimą ir ar tikrai tokio dydžio operacija buvo vykdoma be H. Karzai‘aus žinios? B. Obama aiškiai pasakė, jog jis nori, kad H. Karzai sukurtų antikorupcinę komisiją, kuri galėtų tikrinti ir patraukti atsakomybėn ne tik provincijų pareigūnus, bet ir centrinės valdžios atstovus. Baltieji rūmai neinformavo, kokie konkrečiai pareigūnai turėtų sėsti už grotų. Tačiau kandidatų sąrašo pradžioje, kaip tvirtina Vakarų spauda, yra V. Karzai. Po jo seka generolas Abdul Rashidas Dostumas, kaltinamas davęs nurodymą nužudyti tūkstančius Talibano belaisvių pačioje JAV invazijos į Afganistaną pradžioje. Sąraše yra ir buvęs gynybos ministras Mohammedas Kasimas Fahimas, taip pat įtariamas narkotikų prekyba. Pradėti A. R. Dostumo veiklos tyrimą B. Obama reikalavo jau praėjusią vasarą, bet atsakymo nesulaukė.

Vienintelis būdas, kaip B. Obama gali spausti H. Karzai‘ų, yra nesiųsti daugiau karių į Afganistaną. Be užsienio paramos jo vyriausybė turbūt greitai subyrėtų kaip kortų namelis.

Tas pačias problemas spręsti H. Karzai‘ų paragino ir kiti Vakarų vadovai, tarp jų – Didžiosios Britanijos premjeras. Ir sulaukė Afganistano vyriausybės atsako. Afganistano užsienio reikalų ministerija šeštadienį pareiškė, kad Jungtinių Tautų kritika „peržengė visas priimtinas tarptautines normas“.

Neatrodo, kad H. Karzai skubės vykdyti tarptautinės bendruomenės reikalavimus. Tačiau jis turi nedaug alternatyvų, tiesiai tariant, jos beveik lygios nuliui, todėl tikėtina, jog ateityje viena kita įtakinga figūra gali būti paaukota.

Tačiau, kita vertus, prezidentas H. Karzai yra puštūnas. Puštūnas, nors korumpuotas ir bejėgis, geriau nei A. Abdullah, kuris siejamas su nacionaline šalies mažuma. Todėl, matyt, ir Vakarų reikalavimai turės ribas. Dar labiau siūbuoti ežero viduryje atsidūrusią kiaurą valtį vargu ar atitinka kieno nors interesus. Tačiau labai abejotina, kad tokiu keliu į valdžią atėjęs prezidentas turės daugumos gyventojų paramą. Tuo geriau Talibanui.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras