Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Ar Rusija gali susigrąžinti „supervalstybės“ statusą? (I)

Laima Vaitiekūnaitė
2006 08 03

 

XX a. pagrindiniu pasaulio valstybių galios svertu buvo laikoma valstybės realiai eksploatuojama karinė galia, kurios svarbiausiu elementu, didžiąja dalimi apsprendusiu ir Šaltojo karo eigą, buvo branduolinis šalies potencialas. Šiandieną, atsižvelgiant į didėjančius globalius energijos poreikius, tarptautinis galios balansas iš esmės yra grindžiamas turimais valstybės neatsinaujinančiais energijos ištekliais – dujomis ir nafta.

Pasaulio energetikos apsauga laikoma viena iš svarbiausių temų ir šiandieniame G8 susitikime. Minėto susitikimo vieta pasirinkta Sankt Peterburge, mieste valstybės, kurios vaidmuo energijos išteklių užtikrinime bent jau daugeliui Europos valstybių laikomas lemiamu.

Pasaulio padalinimas į „The West and The Rest“ (politine, kultūrine, ekonomine ir t.t. prasme) teoriškai baigėsi su Sovietų Sąjungos subyrėjimu. Praktiškai, skirtumas tarp šių dviejų blokų vis dar išlieka bauginantis, atsižvelgiant į pagrindinius globalios apsaugos darbotvarkės klausimus, kuriems išspręsti reikalingos vieningos pagrindinių politinių veikėjų-valstybių pastangos.

Šiandieną, atsižvelgiant į paskutinių 5-ių metų politinius, ekonominius, karinius ir kt. tarptautinę bendruomenę destabilizuojančius įvykius, vis dažniau kvestionuojama Rusijos Federacijos vaidmens transformacija – ilgą laiką krečiama vidinių krizių ir dėl to turėjusi tenkintis tik antraeilio žaidėjo tarptautinės politikos arenoje vaidmeniu, ši valstybė, regis, vėl įgyja potencialios supervalstybės statuso susigrąžinimo galimybę. Pirmiausiai, minėtos energetinės apsaugos prasme (Rusijos Federacijos energetikos politika transformuojama į užsienio politikos formavimo priemonę) bei dėl jos potencialios sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo galimybės pagrindiniuose tarptautiniuose kariniuose ir politiniuose konfliktuose.

Rusijos Federacija – pagrindinis globalios energetinės apsaugos veikėjas

Tarptautinėje bendruomenėje suvokiama, jog Rusijos Federacija šiuo metu užima pagrindinio žaidėjo vaidmenį energetikos politikoje. Visų pirma dėl to, jog Rusija pasižymi didžiausiomis pasaulyje natūralių dujų atsargomis. Visų antra, „Gazprom“, Rusijos Federacijos monopolistinis ir lojalus valdžiai dujų tiekėjas, jau tapo trečia didžiausia pasaulio dujų korporacija (eksploatuoja vieną penktadalį visų pasaulio natūralių dujų išteklių). Naftos produkcijos apimtimis (75 milijardai naftos barelių – 7 procentai viso pasaulio išteklių) Rusija nusileidžia tik Saudo Arabijai. Rusijos Federacija taip pat gali pasigirti pastoviai augančiais ekonominiais rodikliais – 6 procentų vidurkiu kiekvienais metais nuo 1999 metų, t.y. nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino atėjimo į valdžią.

Buvusio Rusijos prezidento Boriso Jelcino pradėta ir sėkmingai tęsta dabartinio prezidento V. Putino naftos ir dujų pramonės denacionalizacija šiandien suteikia galingus politinės ir ekonominės įtakos svertus Rusijos Federacijai. Kol Europa vis dar įstrigusi į diskusijas dėl būtinybės diversifikuoti energijos išteklių tiekėjus, „Gazprom“ veiklos plėtra įgauna pagreitį. Šių metų birželio pradžioje Rusijos monopolistinė dujų korporacija pareiškė planuojanti investuoti apie 2 milijardus dolerių į kairiųjų valdomos Bolivijos valstybės natūralių išteklių pramonę. Derybos vyksta ir dėl Alžyro bei Libijos prisijungimo prie bendros minėtų šalių energijos išteklių eksploatacijos. O minėtų Afrikos šalių produkcija reikalinga Rusijai patenkinti sparčiai augančius globalius ir vidinius šalies energijos poreikius.

Centrinėje Azijoje, kurioje pastaruoju metu vyksta svarbūs Rusijos Federacijai geopolitiniai ir geostrateginiai pokyčiai, prezidentas V. Putinas atkakliai siekia įgyti ilgalaikę kontrolę minėto regiono natūralių išteklių atžvilgiu. Turkmėnistanas jau pasirašė 25 metų sandorį dėl savo natūralių išteklių tiekimo „Gazprom“ koncernui, Uzbekistanas eksploatuoja savo energijos rezervuarus kartu su Rusijos Federacijos parama, Kazachstanas šiuo metu baigia pasirašyti 20 metų to paties pobūdžio susitarimą.

Rusijos Federacijos vykdomas energetikos „politizavimas“ tampa kliūtimi naujų šaltinių paieškai Centrinės Azijos regione kitoms valstybėms, ypač tradiciniam Rusijos konkurentui JAV. Kai kurioms valstybėms šiuo metu yra svarbiau užsitikrinti Rusijos kaip sąjungininko paramą Vidurio ir Artimųjų Rytų konfliktų atžvilgiu, todėl energetikos apsaugos problematika gali kurį laiką būti ir ištrinta iš šių valstybių tarpusavio bendradarbiavimo plėtros diskusijų.

Kita, savo galios pajėgumu lenktyniaujanti su JAV, Kinijos valstybė, regis, neturėtų trukdyti Rusijai toliau tęsti energetikos „politizavimo“. Šių metų kovo mėnesį pasirašytas ir ilgai Kinijos lauktas (ši valstybė negali pasigirti jokiomis ryškesnėmis energetinių išteklių atsargomis) susitarimas su Rusijos valstybe dėl dujotiekio Sibire tiesimo. Nors Maskva ilgą laiką baiminosi dėl Kinijos vykdomos energetinių išteklių užsitikrinimo veiklos Tolimuosiuose Rytuose bei Sibire – Uzbekistane, Kazachstane, Azerbaidžane, t.y. tradicinėje Rusijos valstybės įtakos zonoje, bet, antra vertus, Kinijos priklausomybė nuo importuojamų energetinių išteklių užtikrina, jog Kinija vargu ar ims vykdyti paralelinę energetinę politiką Rusijos, kaip patikimos (bent jau artimiausiu metu) energetinių išteklių tiekėjos, užnugaryje.

Tai, kad Rusijos Federacijos prezidento V. Putino vykdoma energetikos politika tarnauja atitinkamiems užsienio politikos tikslams, tampa jau neabejotinu Rusijos Federacijos nacionalinės strategijos dalies reiškiniu. Praėjusių metų pabaigoje įvykęs dujų konfliktas Rusija-Ukraina likusiai tarptautinei bendruomenei parodė, kad energetika tampa politikos įrankiu, t.y. kaip baudžiamos bandančios atsikratyti Rusijos įtakos posovietinės erdvės valstybės.

Ukraina nėra vienintelė, žinanti, ką reiškia būti priklausomai nuo Rusijos dujų tiekimo, tuo pačiu bandant vykdyti savarankišką vidaus ir užsienio politiką. Baltarusija, Gruzija, Armėnija, Moldova taip pat dalinasi tokios priklausomybės nuo  Rusijos energetikos grėsmės baime, kuri siejasi su savarankišku šių valstybių politinės valios ribotumu. „Gazprom“ taip pat yra vienintelis dujų tiekėjas Estijai, Latvijai, Lietuvai ir Slovakijai. Tai, jog naujosios ES valstybės narės nepajėgia diversifikuoti savo energetikos pramonę (tam reikalingi atitinkami dideli finansiniai pajėgumai), reiškia, jog šios šalys negali pasipriešinti ir Rusijos valstybės pastangoms išlaikyti įtaką minėtų valstybių rinkose ir vidaus politikos reikaluose. O ši įtaka stiprinama, be kitų priemonių, ir parduodant dujas šioms valstybėms daug pigesnėmis kainomis nei likusiai Europos daliai. Akivaizdu, jog Baltijos ir kitų buvusių Rusijos įtakoje valstybių atžvilgiu, Rusija yra „posovietinės erdvės žandaras, žvanginantis naftos ir dujų kardais“ .

Vakarai taip pat jaučia atitinkamą grėsmę, jog Rusijos-Ukrainos dujų konfliktas gali pasikartoti ir jų atžvilgiu. Vadinamojo Šaltojo Rusijos ir Europos Sąjungos karo atmosferos oficialiame politiniame lygmenyje teigiama, jog nėra jokios energetinės konfrontacijos su Rusija, o užkulisiuose svarstoma, ar oficialiai deklaruojama ES partnerystė su Rusija nesitransformuos į energetinę priklausomybę („Gazprom“ tiekia 25 procentus visų Vakarų Europoje suvartojamų dujų).

***

Rusijos vykdomos energetinės politikos įtakos padariniai įvardijami skirtingai: Vakarų pasaulio viešajame diskurse deklaruojama apie vykdomą Rusijos energetinę ir kartu politinę ekspansiją, o Rusija teigia paklūstanti paprasčiausiam globalizacijos procesui. Rusijos prezidento Vladimiro Putino deklaruotos Rusijos valstybės ambicijos tapti pasaulio lydere energetiniame sektoriuje implikuoja ir Rusijos Federacijos grįžimo į tarptautinę politinę areną, kurioje Rusija turės ženklią sprendimų priėmimo įtaką, potencialą.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (6)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (10)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (64)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (4)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras