Kalbant apie Rusiją, reikia turėti omeny tik vieną dalyką: nepaisant išorės, ji niekada iš tikrųjų nesikeičia. Pastatai, mada ir netgi režimai gali keistis, bet šalies pagrindas, jos slaptosios policijos legatas, niekada nenutolo nuo paviršiaus.

Šiuolaikiškas KGB variantas Federalinis saugumo biuras (FSB) valdo Rusijoje energetikos sektorių panašiai taip, kaip KGB valdė Sovietų Sąjungą, verslą subordinuodamas režimo politiniams tikslams.

Iš tiesų dabartinė KGB / FSB yra Rusijos pirminė verslo mokykla. Buvę šnipai šiuo metu vadovauja į energetiką orientuotai Rusijos ekonomikai. SSRS interesus gynė per satelitines valstybes ir karinę galią. Šiuo metu Rusija tai vykdo per energetikos bendroves. Valstybės valdomas energetikos milžinas „Gazpromas“ geriausiai atspindi tokią situaciją. Ši bendrovė surijo naftos aktyvus, žiniasklaidą, bankininkystės interesus Rusijoje ir siekia taip pat pasielgti už Rusijos ribų, ypač Europoje. „Gazpromo“ vadovu buvo Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, šiuo metu jį pakeitė buvęs KGB generolas Valerijus Golbjevas. Tarp aukštų bendrovės pareigūnų yra ir daugiau buvusių KGB žmonių.

„Gazpromas“ kontroliuoja gamtines dujas, o nuo 2003 m., prarijęs didžiąją dalį bendrovės „Yukos“, „Rosneftas“ tapo naftos gigantu. Jo pirmininkas Igoris Sečinas buvo KGB agentu ir priklausė buvusio prezidento Vladimiro Putino kabinetui. Taip pat I. Sečinas yra pagrindinis FSB valdomos Rusijos ekonomikos ideologas. Apie 30 proc. Kremliaus elito dirbo arba tebedirba slaptosiose tarnybose, o apie 80 proc. buvo susiję su Rusijos ar sovietinės eros kariniu industriniu kompleksu.

Per gamtinių dujų kontrolę „Gazpromas“ tapo svariu Rusijos įrankiu, siekiant išlaikyti įtaką buvusiose sovietinėse respublikose Centrinėje Azijoje, Kaukaze, Baltarusijoje, Ukrainoje ir netgi Baltijos valstybėse (dabar esančiose ES narėmis). Bendrovė siekia išlaikyti Rusijos įtaką visoje ES, kadangi čia ji tiekia net 30 proc. gamtinių dujų.

Pasaulinė ekonomikos krizė susilpnino Rusijos naftos bendroves ir kartu suardė KGB svajones sugrąžinti Rusijai supervalstybės statusą. Priklausymas nuo išteklių sudavė Rusijai iš visų jėgų. Korupcija yra akivaizdi visuose biurokratijos sluoksniuose, o tik maža dalis pajamų, gautų iš išteklių eksporto, buvo skirta investicijoms ar kokybiškesnėms paslaugoms.

Ekonomiškai ir politiškai susilpnėjusi Rusija turėtų pasirinkti kitas modernizacijos ir plėtros alternatyvas, nes priklausomybė nuo gamtos išteklių ir karinių pajėgumų neužtikrina sėkmės.

Pagal portalo www.project-syndicate.com informaciją parengė Kristina Puleikytė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.