Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Energetika
 
  Garis Kasparovas: Naftos ir dujų imperija

„The Wall Street Journal“
2006 08 02

Hugo Chavezas Maskvoje derasi dėl ginklų prekybos sutarties. Impulsyvus Chavezas ir santūrus Vladimiras Putinas turi bendrą aistrą autokratijai bei energetikos resursų naudojimui politikoje. Ginklai, kuriuos perka Chavezas, neabejotinai bus panaudoti prieš Venesuelos visuomenę arba pateks kolumbiečiams teroristams, kuriuos slapta remia Chavezas. Putinas ne vienintelis žino, kad nestabilumas ir karas didina naftos kainą.

Mane apima siaubas, kai matau, jog Rusija virsta naftos ir dujų imperija. Mes vis dar didžiuojamės, kad gyvename didžių literatų ir mokslo atradėjų valstybėje. Tačiau jei niekas nesikeis, tapsime dar viena Saudo Arabija ar Venesuela, valstybe, kuri tiekia energetines žaliavas į kitas valstybes.

G8 susitikimas Peterburge baigėsi. Jį primins labiau neformalus pokalbis, kurį atsitiktinai užfiksavo neišjungtas mikrofonas (beje, jį neišjungtą paliko pats Putinas), o ne tuo, kas buvo oficialiai sakoma į mikrofonus. Karas Artimuosiuose Rytuose prikaustė pasaulio dėmesį ir mažai buvo domimasi, kas vyksta Peterburge. Čia, Rusijoje, mums nuolat rodė besišypsantį Putiną šalia žymiausių pasaulio politikų. Valstybės kontroliuojamos visuomenės informavimo priemonės šiuos kadrus naudoja, idant parodytų, kad Rusijos valdžios kursui pritariama, jog Rusija priklauso demokratinių valstybių klubui.

Rusijoje mažai kas liko iš demokratijos ar pramonės, tačiau mes turime solidžių naftos atsargų ir kitų gamtos išteklių. Kartu su mūsų atomine ginkluote šių išteklių pakanka, kad nusipirktume narystę „didžiajame aštuonete“. Net jeigu Putinas sugrąžino Rusiją į vienpartinės diktatūros laikus.  Užsienio politikų elgesys turi didelės įtakos Rusijos gyventojų nuotaikoms. Didelė dalis Rusijos gyventojų norėtų tikėtis, kad Putinas sugrąžino Rusiją į pasaulio elitą. Beje, Putinas meistriškai išnaudoja viešųjų ryšių galimybes. Jis ironizuoja Bushą dėl Irako, išjuoka JAV viceprezidentą  dėl nesėkmės medžioklėje ir t.t. Kiekviena sėkminga viešųjų ryšių akcija skatina dar griežtesnę laikyseną nacionaliniu lygmeniu. Kremliaus pareigūnai, viešėdami kitose valstybėse, dar stengiasi laikyti liežuvį už dantų, tačiau pačioje Rusijoje jie sau leidžia atvirai vartoti diktatorišką kalbą.

Tai, ką šiandien matome Kremliuje, yra puikiausias „oligarchijos“ pavyzdys. Putino klerkai valdo stambiausias šalyje korporacijas. Įsivaizduokite, kad gynybos ministras Rusijoje gali būti kartu ir stambios ginklų gamybos korporacijos direktorių tarybos pirmininkas. Regis, interesų konflikto sąvoka Rusijoje paprasčiausiai neegzistuoja. Pirmiausia Putino kompanija užgrobė įstatymus, o toliau įsidėjo į kišenę visą valstybės biudžetą.

Puikus pavyzdys – YUKOS kompanijos istorija po to, kai jos vadovas buvo pasodintas į kalėjimą. Šios gigantiškos kompanijos aktyvai buvo parduoti aukcione ir pagrindinė jos vertybė – „Juganskneftegaz“ buvo parduota už niekingai menką sumą. Nenuostabu, juk pirkėjas – valstybinė kompanija „Rosneft“, kuri šiam pirkiniui slapta iš nežinia kur gavo milijardus kreditų. Jau po kurio laiko „Rosneft“ Londono biržoje pardavė praktiškai dykai gautų aktyvų dalį ir gavo pasakišką pelną, kuris, aišku, pateko į jos, o ne valstybės kišenes. Tai net ne nacionalizacija, tai apiplėšimas. Rusijoje nacionalizuoja išlaidas, o pelną privatizuoja.

Dabar žmogus, paskirtas laikinai vadovauti tam, kas liko po YUKOS, įvertino šią kompaniją 16 milijardų dolerių. Tai daugiau nei du kartus mažiau, nei ji buvo įvertinta prieš susidorojimą. Paskelbta taip pat, kad kompaniją reikia kuo greičiau parduoti bet kokia kaina. Taigi, telieka laukti kas dar pralobs iš šios kompanijos: „Rosneft“, „Gazprom“ ar dar kas nors. Tikrai ne rusų tauta.

Putino administracija bareliais pardavinėja Rusijos ateitį. Dar iki to laiko, kol pradės mažėti naftos kainos, epideminis korupcijos lygis duos savo vaisių. Visai neseniai Sergejus Stepašinas pripažino, kad įstatymuose egzistuoja landa, kuri leidžia turtingiausiam Rusijos žmogui Romanui Abramavičiui kasmet į kišenę įsidėti 500 milijonus dolerių, kuriuos realiai uždirba ne jis, bet Čiukotkos autonominė sritis, kurios gubernatoriumi V. Putinas jį paskyrė.

Įprasta, kad, paaiškėjus tokiems faktams, daug žmonių teigia, jog valstybės vadovas veikiausiai nieko nežinojo. Kažkada panašiai buvo netikima, kad Stalinas žino apie šalyje vykstančius žvėriškumus. Ar žino Putinas apie tai, kas vyksta Rusijoje? Galima tik atsakyti, kad pelnas iš energetikos išteklių yra tai, kas leidžia papirkti, vykdyti propagandą ir represijas. Šis pelnas yra tikrasis Putino valdžios pamatas.

Ar Putinui iš tiesų rūpi tarptautinis stabilumas, kaip kad jis įrodinėja Vakarų partneriams? Jis turėjo pakankamai laiko padėti sutarti Vakarams su nedemokratiškais Rusijos partneriais. Jis juk žadėjo tarpininkauti  Šiaurės Korėjos ir JAV derybose.

Po nesibaigiančių derybų su Rusija Iranas tapo karingesnis nei kada nors anksčiau ir aktyviai užsiima urano sodrinimo programa. Rusijos užsienio reikalų ministras, regis, derėjosi su „Hamas“ ir „Hezbollah“, ir dabar vyksta karas, kurį sukėlė viena iš šių organizacijų. Po kelių dienų, kai Libane prasidėjo kariniai veiksmai, Putino administracija paskelbė sąrašą Rusijoje ir už jos ribų veikiančių organizacijų, kurias vertina kaip teroristines. Šokiruoja tai, kad šiame sąraše nėra nei „Hamas“ nei „Hezbollah“. Atsižvelgiant į publikacijos pasirodymo laiką, ją galima vertinti tik kaip paramą grupuotei, kuri išprovokavo karą. Putinas pademonstravo, kad jis netiki žmogaus gyvybės verte, tačiau Vakarai jį vadina savo partneriu. Vakarai šiandien daro siaubingą klaidą, painiodami „realpolitik“ su vertybių kova. Moralinių principų gynimas – tai pirmos svarbos dalykas kovojant su ekstremizmu ir čia nėra vietos dvejopiems standartams. Jei Vakarams ne tas pat, su kuo jie draugauja, tai Putiną būtina išbraukti iš draugų sąrašo.

Bernardinai.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (37)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (104)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras