Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Interesų įtaka ES politikai II: lietuviškojo lobizmo perspektyvos

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 08 02

Norint kalbėti apie interesų grupes, o ypač interesų grupes Europos Sąjungoje (ES), svarbu jas apibrėžti. Interesų grupės – piliečių grupės, kurios siekia, kad būtų vykdoma joms palanki politika ir priimami joms palankūs sprendimai, tačiau tiesiogiai politinėje valdžioje nedalyvauja, kaip tai daro politinės partijos. Viešosios politikos formavimas ir įgyvendinimas neatsiejamas nuo interesų grupių sugebėjimo veikti.

Interesų grupių veiklos suaktyvėjimą ES lygmeniu, Europos politikai pastebėjo iš karto po Bendrosios rinkos atsiradimo. Europos Komisijos (EK) duomenimis, ES veikia apie 3 500 interesų grupių. ES veikiančioms interesų grupėms Briuselis iškilo kaip galutinis poveikio, kurį galima daryti ES, tikslas. Interesų grupės suprato, kad palankius ES institucijų sprendimus galima pasiekti bandant paveikti ES sprendimų priėmėjus ne tik per nacionalines vyriausybes, bet ir veikiant Briuselyje tiesiogiai. Interesų grupių veiklos pagyvėjimą lėmė kelios priežastys:

  • narystė ES, nacionalinės politikos ir teisės derinimas prie ES vyraujančios sistemos pabrėžė ES svarbą lyginant su nacionaline politine sistema;
  • pagrindinės ES institucijos (Europos Komisija, Europos Taryba ir Europos Parlamentas) palankiai vertina interesų grupes;
  • ES politikų ir biurokratų bendradarbiavimas su interesų grupėmis yra ne tik teisėtas, apibrėžtas ES direktyvomis, bet ir skatinamas;
  • Briuselyje, pradėjus steigtis ir aktyviai veikti pirmosioms interesų grupėms, jų pavyzdžiu masiškai sekė ir kitos.

Šiandien Briuselio koridoriuose veikia 13 000 registruotų lobistų. Lobistine veikla užsiima tiek tam tikro sektoriaus interesus vienijančios asociacijos, tiek ir stambios įmonės ar konsultacinės bendrovės. Pagrindiniai lobizmo adresatai ES lygmenyje yra EK, Europos Parlamento (EP) ES Ministrų Tarybos nariai. Priklausomai nuo turimų išteklių ir galimybių, interesų grupės pasirenka skirtingas ES institucijas, kurias yra bandoma paveikti.

Be abejo, pagrindinis interesų grupių taikinys yra EK, ypač tada, kai siekiama daryti įtaką palankių sprendimų formavimo etape. Antras taikinys yra EP, kuris turi galių atmesti Komisijos siūlomus įstatymų projektus. Galiausiai, Europos Ministrų Taryba, kuriai įtaka gali būti daroma per nacionalines vyriausybes.

Kad būtų pasiektas palankus rezultatas, ES interesų grupės vykdo aktyvią lobistinę veiklą. Kai kurios interesų grupės įstatymų projektų rengimo metu stengiasi dalyvauti kaip ekspertės ir užsitikrinti, kad palankūs punktai būtų įtraukti į svarstomą projektą. Lobistinė veikla ES neapsiriboja vien asmeniniais kontaktais, tačiau ir šis poveikio būdas išlieka labai populiarus.

Reikia pastebėti, kad kai kurios Lietuvos interesų grupės jau šiandien turi užmojų ir stengiasi realizuoti savo interesus ES mastu. Trumpai apžvelgiant kelias Lietuvoje veikiančias interesų grupių rūšis galima prognozuoti lobizmo galimybes ES.

Be abejonės, pačios įtakingiausios ir sėkmingiausiai veikiančios Lietuvoje yra verslo interesų grupės. Lietuvos atveju galima pastebėti, jog verslo interesų grupės turi pakankami finansinių išteklių savo lobistinei veiklai finansuoti. Be to, jų organizacinė struktūra ir formalios sąsajos su politinėmis partijomis bei valdžios struktūromis yra tvirčiausios. Taip pat valstybės mastu Lietuvos verslo interesų grupės sėkmingai buriasi į nacionalines asociacijas, itin besiskverbiančias į politiką. Pakankamai efektyviai veikia ir bendrovės, turinčios didelę įtaką šalies ekonomikai.

Lietuvos interesų grupės svarsto galimybę atstovauti interesus europiniu lygiu. Dar 2004 m. gegužės mėn. Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Asociacija „Tarptautiniai prekybos rūmai – Lietuva“ buvo parengusios bendradarbiavimo memorandumo projektą „Dėl verslo atstovybės steigimo Briuselyje“. Memorandume dalyvaujančios šalys sutarė įsteigti bendrą Lietuvos pramonės ir verslo asocijuotų struktūrų atstovybę Briuselyje. Tačiau šiandien ši idėja dar nėra įgyvendinta, o oficialiai Lietuvos verslo interesus ES struktūrose atstovauja vienas fizinis asmuo.

Skirtingai nei verslo interesų grupės, Lietuvos viešojo arba visuomeninio intereso grupės (pvz.: Lietuvos Profesinė Sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos vartotojų asociacija) turi potencialias galimybes atstovauti savo interesus Briuselyje, tačiau jos nėra tokios aktyvios ieškant galimybių kurti savo atstovybę ar bandant įgyvendinti savo siekius per narystę europinėse asociacijose. Lietuvos profesinių sąjungų susiskaldymas ir vientisos organizacijos, atstovaujančios Lietuvos darbininkų interesams, nebuvimas aiškiai rodo, jog perspektyvos veikti ES lygmeniu gali būti problemiškos.

Taigi Lietuvos atveju tenka konstatuoti, jog net ir nacionaliniu mastu šias interesų grupes galima laikyti nebent potencialiai galinčiomis daryti įtaką politiniams sprendimams, nes realus poveikis yra menkas. Dėl to narystė ES Lietuvos viešojo arba visuomeninio intereso grupėms gali atnešti vienintelę teigiamą perspektyvą – postūmį iš didesnę patirtį turinčių ir aktyviau veikiančių tenykščių analogiškų interesų grupių. ES mastu šios interesų grupės dažniausiai sėkmingai derina europinės ir nacionalinės asociacijų veiklos formas, juolab kad daugelyje dabartinių ES valstybių narių profesinių sąjungų tradicijos yra tvirtos bei ilgalaikės.

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje ir Briuselyje veikia skirtingos lobizmo formos. Jei Lietuvoje nėra nusistovėjusio lobistinės veiklos mechanizmo, t.y. labiau vadovaujamasi asmeniniais ryšiais ar „telefoniniu lobizmu“, tai ES lobizmas turi savo tradicijas. Vykdydamos lobistinę veiklą ir aktyviai veikdamos Briuselyje, Lietuvos interesų grupės ateityje gali įgyti socialinį ir ekonominį konkurencinį pranašumą. Lietuvos lobistai veiks sėkmingai, jeigu savo interesus gins dviem frontais: aktyviai bendraudami su Lietuvos valdžia ir ieškodami poveikio kanalų ES institucijose. Todėl, norint sėkmingai atstovauti savo interesus, Lietuvos interesų grupėms reikia būti aktyvioms, suprasti ES sprendimų priėmimo mechanizmą ir europietiško lobizmo subtilybes bei išnaudoti savo galimybes, kurias suteikia ES.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras