2001 m. birželio 15 d. keturios Vidurio Azijos valstybės (Kazachstanas, Kirgizija, Turkmėnija ir Tadžikistanas), Rusija ir Kinija Šanchajuje pasirašė sutartį, kuria įsteigtas naujas struktūrinis regioninis darinys – Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija (ŠBO). Remiantis oficialia retorika, šiuo žingsniu siekta įtvirtinti keletą ankstesnių daugiašalių susitarimų, susijusių su minėtų valstybių „bendru siekiu“ – stiprinti valstybinių sienų apsaugą, vystyti bendradarbiavimą „trijų grėsmių“ (terorizmo, separatizmo ir ekstremizmo) prevencijos srityje, siekti bendrų ekonominių tikslų, tokių kaip regioninės prekybos vystymas, investicijų į nacionalinius ūkius skatinimas, realizavimo ir kt.

Būtina pažymėti, jog šios intencijos, akivaizdžiai pasižyminčios „deklaratyviu“ komponentu, tikrąsias organizacijos kūrimo priežastis atspindi tik iš dalies. Didelę reikšmę šiame kontekste turinčiais galima įvardinti ir strateginius valstybių-sutarties signatarių tikslus, kaip vieną iš svarbiausių šio struktūrinio darinio kūrimo, jo veiklos organizavimo ir tolesnio vystymosi kriterijų.

ŠBO strateginė reikšmė valstybėms narėms

Žvelgiant iš Rusijos perspektyvos, tenka pripažinti, jog bene svarbiausia šios sutarties pasirašymo prielaida tapo siekis išlaikyti istoriškai įgytą galią Vidurio Azijoje.

Kuriant šią organizaciją, Rusijos turima galia regione buvo palyginti gerai „institucionalizuota“ dvišalių ir daugiašalių sutarčių, įvairių tarptautinių iniciatyvų (pirmiausia NVS) ir kt. priemonių pagrindu. Šiuo būdu ŠBO Rusijai tapo veikiau priemone, galinčia padėti riboti akivaizdžiai stiprėjančios Kinijos įtaką Vidurio Azijoje. Tuo pačiu Rusija, siūlydama Kinijai „jungtis“ prie bendros organizacijos, iš esmės pašalino atskiros, akivaizdžiu Kinijos primatu pasižyminčios organizacijos, galinčios kelti pavojų Rusijos interesams Vidurio Azijoje, kūrimo galimybę.

Kinijai narystė ŠBO suteikė galimybę projektuoti savo politinę ir ekonominę galią į Vidurio Aziją tuo pat metu išvengiant tiesioginio konflikto su Rusijos interesais regione. Kitaip sakant, ši valstybė gavo bent jau formaliai „ribotą“ galimybę institucionalizuoti savo galią teritorijose, esančiose „į Vakarus“ nuo tradiciškai jos įtakos sferai priskiriamos pietryčių Azijos dalies, tačiau tuo pat metu pasižyminčiose gerokai didesniu etnokultūriniu artumu Kinijai, suteikiančiu papildomus galios įtvirtinimo regione svertus, nei Rusijai.

Taip pat ne mažiau reikšminga yra ŠBO narystės pagrindu sukurta strategiškai pagrįstos Rusijos ir Kinijos sąjunga, priimtina tiek Rusijai, tiek Kinijai. Sukūrus šią organizaciją, o jos pagrindu ir glaudžią Kinijos-Rusijos sąveikos galimybę, iš esmės sukurta dar viena prielaida didinti tiek Rusijos, tiek Kinijos kaip alternatyvių galios centrų galią energetinių išteklių gausa pasižyminčioje Vidurio Azijoje, tuo pačiu minimizuojant JAV strateginių tikslų šiame regione realizavimo galimybę.

Šių Rusijos ir Kinijos intencijų pagrindu sukurta narystės ŠBO perspektyva akivaizdžiai buvo priimtina ir kitoms keturioms organizacijos narėms: ribota galia pasižymėjusiems Kazachstanui, Kirgizijai, Turkmėnijai ir Tadžikistanui atverta galimybė mažinti priklausomybę nuo Rusijos valios, galimo šių valstybių suartėjimo su Kinija pagrindu. Kitaip sakant, šioms Vidurio Azijos valstybėms suteikta galimybė siekti tiek joms pačioms tiesiogiai, tiek regionui plačiąja prasme palankios, „akivaizdžios“ dviejų viršregioninių galių konkurencijos.

Taigi narystės ŠBO pagrindu „sujungtos“ valstybės, nepasižymėjusios ryškiu strateginių interesų konfliktu. Šiuo būdu sukurta prielaida efektyviai organizacijos veiklai kaip vienai iš svarbiausių priemonių formuojant atsvarą JAV interesams Vidurio Azijoje bei siekiant kitų minėtų strateginių interesų įgyvendinimo.

Pagrindiniai organizacijos veiklos bruožai

Nors šių metų birželio mėn. ŠBO šventė vos penktąsias savo veiklos metines, visgi jau dabar galima teigti, jog formalia linkstančios tapti partnerystės apibrėžimas NVS valstybių narių sąveikos pavyzdžiu šiai organizacijai nėra tinkamas.

Pažymėtina, jog nuo 2002 m. vykstančių nuolatinių ŠBO valstybių narių vadovų, įvairių sričių ministrų, kitų specializuotų institucijų atstovų susitikimų metu, organizacijos valstybėms narėms pavyko pasiekti reikšmingų susitarimų bendros užsienio, ekonomikos, transporto, gynybos politikos ir kt. klausimais. Konstruktyvaus dialogo pagrindu parengta ir pradėta įgyvendinti valstybių narių glaudžios ekonominės sąveikos programa, energetinių išteklių gavybos ir transportavimo, investicijų skatinimo, paramos stichinių nelaimių atveju, kovos su terorizmu politika ir kitos iniciatyvos. Bendro siekio užtikrinti regioninį saugumą pagrindu, 2003 m. birželio mėn. įsteigta veiksmų kovai su terorizmo regione koordinavimo institucija, pradėti rengti bendri valstybių narių kariniai mokymai, orientuoti į taikos ir stabilumo Vidurio Azijoje palaikymą. Taip pat, analitikų teigimu, organizacijos veiklos pagrindu pasiektų susitarimų dėka žymia dalimi „prisidėta“ prie Vidurio Azijai strategiškai reikšmingo naftotiekio Atasu-Alashankou, sujungusio Kazachstaną ir Kiniją, statybos 2005-2006 m. ir kt.

Akivaizdu, jog pirmuosius penkis gyvavimo metus ŠBO veikla pasižymėjo sąlyginai nemažu intensyvumu. Pirmiausia tai pasakytina apie ekonominę sąveiką, tapusia viena iš svarbiausių strategiškai pagrįsto organizacijos valstybių narių suartėjimo prielaida regioninių procesų kontekste.

Ir nors kai kurių autorių teigimu, šiuo laikotarpiu ŠBO, kurios metinis biudžetas neviršija 30 mln. USD, didelės reikšmės tarptautinėje galios sistemoje neįgijo, galima teigti, jog jos galios augimo potencialas išlieka išties didelis. Pagrindinėmis to priežastimis galima skirti strategiškai pagrįstą faktinę (ne formalią) partnerystę kaip valstybių narių sąveikos pagrindą, suponuojančią intensyvaus organizacijos vystymosi galimybę ateityje bei, o tai ne mažiau svarbu, akivaizdų šios organizacijos patrauklumą tokiems tarptautinės sistemos veikėjams kaip Iranas, Pakistanas, Indija bei Mongolija, šiuo metu ŠBO veikloje dalyvaujantiems stebėtojo teisėmis.

ŠBO vystymosi perspektyvos

Kalbant apie šios organizacijos plėtros prielaidas, tenka pripažinti, kad jau antrojoje pirmojo penkmečio pusėje pastebimas ŠBO valstybių narių tikslas plėsti veiklos erdvę, peržengiant Vidurio Azijos kaip pagrindinių šios organizacijos galios raiškos kontūrų ribas.

Bene plačiausiai žinomu pastarojo metu įvykiu, patvirtinančiu šią prielaidą, galima laikyti greičiausiai neatsitiktinai sutapusią „švelnią“ organizacijoje dominuojančių Rusijos ir Kinijos poziciją, narystės ŠBO siekiančio Irano įgyvendinamos branduolinės programos klausimu, šių metų gegužės mėn. užkirtusią kelią JTO ST priimti JAV siūlytą griežtų priemonių paketą šios valstybės atžvilgiu. Šį Rusijos ir Kinijos „geros valios“ gestą galima įvardinti akivaizdžiu pavyzdžiu siekio įgyti nuolatinių „antiamerikietiškomis“ strateginėmis intencijomis pagrįstos tarptautinės politikos rėmėjų gretimuose regionuose, kurių integracijos į ŠBO tikimybė, augančio tiek Rusijos, tiek Kinijos „populiarumo“ kontekste, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu yra išties dideli.

Šiame kontekste akivaizdžia prielaida galima laikyti tai, jog jau šiuo metu 1,5 mlrd. gyventojų turinti ir ¾ Eurazijos teritorijos apimanti ŠBO, įkurta pirmiausia kaip galios balansui Vidurio Azijos regione pasiekti būtina priemonė, greitu metu turėtų peraugti į viršregioninį darinį. Tokią šio organizacinio darinio raidos perspektyvą sąlygoja augančios „antiamerikietiškos“ nuotaikos kaimyninių valstybių tarpe bei „alternatyvių“ galios centrų, galinčių tapti potencialiais sąjungininkais, stoka.

Pagrindiniais klausimas šiame kontekste galima skirti tai, kaip intensyviai ir kokiu mastu vyks Vidurio Rytų ar/ir Rytų Europos valstybių integracija į šią organizaciją bei kaip šie procesai paveiks ŠBO politiką plačiąją prasme, iki šiol pasižymėjusią aiškiu ekonominiu priemonių primatu?

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.