Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  „Spiegel Online“ interviu su E. Ševardnadze

2009 12 05

Eduardas Ševardnadzė yra vienas iš suvienytosios Vokietijos architektų. Buvęs Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras su „Spiegel Online“ kalbėjo apie britų kovą, nukreiptą prieš Vokietijos susivienijimą, apie NATO plėtrą į Rytus ir prastas Rusijos kortas Pietų Osetijoje. 1990 metų vasarį tuometinis Vokietijos užsienio reikalų ministras Hansas Dytrichas Genšeris užtikrino, kad NATO nesiplės į Rytus ir kad tokios valstybės kaip Lenkija ir Vengrija niekada nebus šio Aljanso dalimis. Tačiau laikai pasikeitė. Tuo metu vadovai negalėjo tikėti, kad Varšuvos paktas bus panaikintas. Tai buvo už Sovietų Sąjungos lyderių supratimo ribų. Niekas iš šalių dalyvių paktu neabejojo. Ir trys Baltijos valstybės, kurios dabar yra NATO narės, tada buvo Sovietų Sąjungos dalys. Pagaliau buvo sutarta, kad suvienyta Vokietija priklausys NATO, bet apie Aljanso plėtrą už jos sienų nebuvo kalbama. Politikas teigia nekalbėjęs su kolegomis Lenkijoje, Čekoslovakijoje ir Vengrijoje apie galimą NATO plėtrą į Rytus jau 1990 metais. Taip pat jis neaptarė narystės interesų tarp Vidurio Europos šalių.

Nagrinėjant vokiečių dokumentus susidaro įspūdis, kad Maskva tikėjosi tiek NATO, tiek Varšuvos pakto žlugimo, bet, pasak pašnekovo, tai buvo aptarta jau jam pasitraukus iš Užsienio reikalų ministerijos. 1990 metų gegužę sovietų lyderis Michailas Gorbačiovas iškėlė Sovietų Sąjungos prisijungimo prie NATO idėją ir amerikiečiai ją priėmė labai rimtai, tačiau tai tebuvo idėja, nes niekada nežengė realių žingsnių, kad tai pasiektų. Todėl tai niekada nebuvo rimtai aptarta sovietų lyderių.

Plėtra į Rytus visgi įvyko, bet pašnekovas nesijaučia apgautas vokiečių diplomatų. Jam esant Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministru, NATO plėtra už Vokietijos sienų niekada nebuvo aptarta. Ir dabar jis nemato nieko gąsdinančio NATO plėtroje.

Pasak jo, Margaret Tečer norėjo visus įtikinti priešintis Vokietijos suvienijimui. Bet jis ir Michailas Gorbačiovas žinojo, kad istorija jau iškėlė vieningos Vokietijos klausimą. Ir tai turėjo būti išspręsta taikiu diplomatiniu būdu.

„Spiegel Online“ primena, kad pašnekovo tėvynę Gruziją, kurios prezidentu jis buvo 1992–2003 metais, neseniai, t. y. 2008 metų rugpjūčio mėnesį, sudrebino penkias dienas trukęs karinis konfliktas tarp Rusijos ir Gruzijos dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos. „Spiegel“ klausia, kaip konfliktai dėl ginčytinų regionų gali būti išspręsti. Ar sprendimas galėtų būti jų nepuolimo sutartis su Gruzija, kaip žingsnis sumažinti įtampą regione. E. Ševardnadzė mano, kad Rusija padarė rimtą klaidą, pripažindama Abchaziją ir Pietų Osetiją nepriklausomomis valstybėmis, nes taip sukūrė precedentą. Juk dar yra Čečėnija, Dagestanas prie Kaspijos jūros ir naftos turtingas Tatarstanas. Tas pripažinimas yra lyg bomba, su laiku galinti sprogti pačios Rusijos teritorijoje.

Pagal 2009 m. lapkričio 26 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (37)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (105)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras