Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Rytų Europa nuo 1989 metų (1)

2009 12 08

Nuo 1989 metų Rytų Europa pradėjo eiti nuo leninistinio pseudomodernizmo prie realaus gyvenimo. Šalys turėjo pradėti diegti demokratijos tradicijas ir palikti skaudžią politinę atmintį praeityje. Tai vyko praktiškai visose buvusio sovietinio bloko valstybėse. Dauguma jų būtent XX amžiuje patyrė tiek dešinės, tiek kairės krypties totalitarizmą. 1990 metų pradžioje Vladimiras Tismaneanu išskyrė svarbias leninizmo išnykimo priežastis ir pasekmes: pilietinės visuomenės atgijimą ir raidą. Pilietinė visuomenė buvo Rytų Europos disidentų judėjimo šerdis. Jo atstovai suvokė, kad vienintelis būdas nugalėti valstybės socializmą yra ilgas karas su jo institucijomis, taip pat kultūrinės priešpriešos hegemonijai kūrimas. Pagrindinė šios strategijos koncepcija yra, kad valstybė negali vadintis demokratine, jeigu negerbia ir negina pagrindinių žmogaus teisių.

Taigi viena svarbiausių išvadų kalbant apie postkomunistinius metus yra ta, kad pagrindinė perėjimo proceso varomoji jėga yra socialinių ryšių atkūrimas. Jie šių visuomenių kovoje su išplitusia korupcija yra labai svarbūs. Autorius V. Tismaneanu sutinka su politologo Keno Jowitto teiginiu, kad komunizmas yra neteisingo vystymosi forma. Pirmą dešimtmetį po 1989 metų autorius svarbiausiais iššūkiais Europoje įvardijo nacionalizmo atgijimą, politinės ir pilietinės kultūros demokratizaciją bei perėjimą nuo planinės į rinkos ekonomiką (šoko terapija versus neosocialistų paternalizmas). Pasak autoriaus, jokia nacionalizmo raidos Rytų Europoje analizė negali ignoruoti pagrindinio faktoriaus, pagreitinusio tose visuomenėse demokratizaciją, t. y. integraciją į NATO bei prisijungimą prie Europos Sąjungos (ES). Ypač niūrios ir nieko gero nežadančios politinės aplinkybės ankstyvaisiais 1990 m. nutiesė sėkmingo išėjimo iš komunizmo kelią. K. Jowittas teisingai pastebi, kad prisijungimas prie ES tapo geriausia naujiena kai kurioms buvusioms komunistinėms šalims.

20 metų po leninizmo baigties svarbiausias pasirinkimas lieka iš asmenybių, partijų ir judėjimų, kurie pabrėžia individualizmą, atskaitomybę bei riziką atviroje visuomenėje. 1989 metų revoliucijų pamokos apima pilietybės atgimimą (ją neigė tiek fašizmas, tiek komunizmas) ir tiesos sampratų atgaivinimą.

Pagal 2009 m. gruodžio 3 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (26)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (43)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (128)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (1)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras