Praėjusią vasarą, jai virstant į rudenį, sprogo Rusijos-Gruzijos karas. Prancūzijos prezidentas ir užsienio reikalų ministras abu ėmėsi energingų diplomatinių iniciatyvų, toli skraidė, kad tik sustabdytų karą. O rusų tankai buvo jau Tbilisio prieigose. Rusijos aviacija daužė gruzinų aerodromus, geležinkelius, skandino laivus. Bombarduodami Gorio miestą užmušė olandų žurnalistą. (Gruzinai neskaičiuojami, olandai bemaž pratylėjo). Ir vis dėlto Prancūzijos prezidento akcija, jo išreikalautas veiksmų sustabdymas ir pasirašytos paliaubų sutartys išgelbėjo Gruzijos nepriklausomybę.

Gruzija jau antrą dieną vienašališkai, prezidentui įsakius, sustabdė savo kariuomenę ir tik traukėsi, o Rusija ėjo pirmyn per visas linijas tartum iki galo. Bet gal kiek pritrūko laiko užimti ir patį Tbilisį. Dienos ir valandos. Reikšmės turėjo aviacijos veiksmai, jų sparta ir efektyvumas. Aukščiausiasis Rusijos jūrų pajėgų vadas Vladimiras Visockis neseniai apgailestaudamas paaiškino: sugaišom 26 valandas, o „su tuo laivu Rusijos laivynas Juodojoje jūroje būtų įvykdęs užduotį per 40 minučių“. Su kokiu laivu?

Kalbame apie Prancūzijos moderniausią sraigtasparnių lėktuvnešį „Mistral“, skirtą puolamiesiems veiksmams iš jūros į krantą. Rusija veržiasi jį nusipirkti, o prancūzai, regis, nori uždirbti. Tai reikštų, kad kitą kartą Prancūzijos prezidentui nebebūtų prasmės nė skubėti į Maskvą dar sykį graudenti Rusijos prezidento: „nebūkit melagis, juk negražu“ (paliudijo užsienio reikalų ministras). Tiesiog nebebus laiko, tad nė reikalo. Gruzija bus sunaikinta, prieš tai įvykus Rusijos-Prancūzijos „grynai komercinei operacijai”. Tai ką, Prancūzijos vadovai linkę išsiversti kaip dvi rankovės? Ko jie tada skraidė į Maskvą, net į Tbilisį?

Beje, vyriausias vadas V.Putinas, neseniai gavęs teisę naudoti kariuomenę bet kada savo nuožiūra, labai aiškiai atsakė į klausimą, kur naudos prancūzišką lėktuvnešį. „Kur tik reikės“. Neabejokim, ir Baltijos jūroje. Jau keliskart skelbta, kad vamzdį – dugne padėtą Rusijos nuosavybę – reikėsią saugoti ir ginti. Tam rengiama ir psichologinė propagandinė dirva. Pavyzdžiui, jau yra filmas apie grėsmę vamzdžiui iš Estijos slaptųjų tarnybų pusės, kurią pašalina staigus narsiųjų Rusijos tarnybų žygis. (Čia dar ir antras dugnas – jei vamzdžio tiesimas pakels masę nuodų, kaip pagrįstai būgštaujama, iš anksto kalti estai). O lėktuvnešis Baltijoje – kas galės (išdrįs) uždrausti jo dislokavimą, pavyzdžiui, tarp Latvijos bei Lietuvos ir Švedijos? Liksim atkirsti nuo plepančios apie solidarumą Europos visais atžvilgiais. Rusijos pusėje, ar neaišku?

Lietuva turi pasakyti: NE. Tegul prievartauja. Gamta gali pasakyti „Ne“, bet ar švedai su suomiais nors tada suvoks, ką reiškė jų leidimas šiai statybai be patikimų ekologinio saugumo garantijų? Nuo Putino, žinia, nėra jokių garantijų.

Lietuvos jaunimas, studentai, koks nors sąjūdis gelbėti Baltiją ir laisvę, galų gale, bent keli konceptualūs menininkai galėtų imtis dar vienos akcijos. Palangos paplūdimyje vasaros sezonui galėtų iškilti didelis, skardinis surenkamas laivo formos tualetas su informaciniu užrašu labai didelėmis raidėmis „MISRAL“.

Tai būtų mūsų požiūris, Prezidente, į jūsų technikos stebuklą, jei leisite atgręžti jį prieš Lietuvą.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.