Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Josephas S. Nye. Obamos užsienio politikos išbandymas

2009 12 17

Baigiantis pirmiesiems prezidentavimo metams, Barackas Obama žengė drąsų žingsnį – nusprendė padidinti karių skaičių Afganistane. Kairieji kritikai primena, kaip Korėjos karas pakenkė Hario Trumano prezidentavimui, o Vietnamo karas – Lindono Džonsono administracijai. Taigi B. Obama rizikuoja tapti trečiuoju demokratų prezidentu, kurio vidaus politikos pasiekimus užtemdytų sudėtingas karas.

Dešinieji kritikai reiškė nepasitenkinimą, kad B. Obamos požiūris į užsienio politiką buvo per silpnas, pernelyg apologetiškas ir per daug pagrįstas minkštąja galia.

Tapęs prezidentu, B. Obama paveldėjo sudėtingą užsienio politikos darbotvarkę: pasaulinė ekonominė krizė, du sudėtingi karai, Šiaurės Korėjos branduolinis režimas bei Irano branduolinė programa ir pablogėjimas Vidurio Rytų taikos procese. B. Obamos dilema buvo surasti būdą suvaldyti šį palikimą ir kartu sukurti naują viziją, kaip amerikiečiai turi elgtis pasaulyje.

Simboliniais mostais ir kalbomis B. Obamai pavyko atstatyti JAV minkštąją galią. Kaip rodo apklausos, Amerikos įvaizdis pagerėjo daugelyje užsienio šalių po Džordžo Bušo valdymo. Kritikai tvirtina, kad B. Obama daugiau kalba nei veikia. Jie jį vaizduoja kaip roko muzikos žvaigždę, gavusią Nobelio taikos premiją už pažadus, bet ne darbus. Kritikai pašiepia jo populiarumą ir pabrėžia neišspręstas Vidurio Rytų konflikto, Šiaurės Korėjos branduolinės ginkluotės ir Irano branduolinės programos problemas, Irako ir Afganistano karus.

Visgi B. Obamos administracija atliko keletą svarbių darbų. Pirmiausia, B. Obama suvaldė ekonominę krizę. Sėkmė reikalavo ne tik ekonomikos skatinimo paketo šalies viduje, bet ir tarptautinio koordinavimo. B. Obama pasinaudojo krize norėdamas padaryti tai, kas buvo siūloma jau keletą metų – transformuoti G8 į G20, kuris įtraukė pagrindines kylančias ekonomikas.

Vienas svarbiausių užsienio politikos iššūkių yra tai, kaip Amerika atsakys į kylančią Kinijos galią. Priešingai skeptiškiems vertinimams spaudoje lapkričio mėnesį įvykęs B. Obamos susitikimas su Kinijos prezidentu Hu Jintao buvo gana sėkmingas. Jis taip pat pripažino, kad artima sąjunga su Japonija ir Australija ir geri santykiai su Indija padės išlaikyti kietąją galią, kuri veikia stiprėjančią Kiniją.

Trečias reikšmingas B. Obamos laimėjimas – branduolinio ginklo neplatinimo problemos performulavimas. Jis prisiėmė tikslą sumažinti branduolinių ginklų vaidmenį, pradėjo derybas su Rusija dėl Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START) ir branduolinio ginklo neplatinimą pavertė vienu svarbiausių JTO ir G20 darbotvarkės klausimų.

Kritikai kaltina, kad šie trys užsienio politikos laimėjimai, kaip ir pastangos išeiti iš aklavietės Sudane ir Birmoje, buvo pasiekti žmogaus teisių išdavimo kaina. Bet viešos deklaracijos yra ne tokios efektyvios kaip ilgalaikė žmogaus teisių gynimo strategija.

Kiti kritikai pastebi B. Obamos nesugebėjimą prieš Kopenhagos konferenciją prastumti Kongrese griežto energetikos įstatymų projekto dėl klimato kaitos. Visgi Amerikos prezidentas padėjo įtikinti Kiniją ir Indiją imtis naudingų veiksmų dėl klimato kaitos.

Didžiausiu išbandymu B. Obamai vis dėlto išlieka Afganistanas, kuris lems jo užsienio politikos įvertinimą ateityje.

Pagal portalo www.project-syndicate.org informaciją parengė Kristina Puleikytė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (26)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (43)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (128)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (1)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras