Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Dmitrijus Rogozinas informuoja propagandinės diplomatijos priemonėmis (20)

Prof. Vytautas Landsbergis, Europos Parlamento narys
2009 12 21

Tai politikas, arogancija nenusileidžiąs pačiam V. Putinui. Proto mažiau, bet pasirodė labai anksti kaip naujosios nacionalistinės (pojelcininės) Rusijos švyturys. Pirmoji kregždė, o kita vertus, sovietinių „deržavininkų“ ugnies estafetė. Destruktyvi jėga, V. Putino paskirtas Rusijos atstovu mišrioje NATO-Rusijos taryboje.

Propagandinė Rusijos diplomatija tik atrodo pakartotinis vienodų vinių kalimas, bet iš tikrųjų, kai propagandistas nesantūrus, teikia svarbios informacijos. Kaip tik tokios randame D. Rogozino straipsnyje apie įsiveisusius NATO pastogėje šlykščiuosius rusofobijos tarakonus (gazeta.ru, 2009.12.15).

Santykiuose su NATO, sako D. Rogozinas, rusams puikiai sekasi dirbant šiltai ir draugiškai su „senaisiais“ europiečiais, bet čia pat ir „ledinis žvilgsnis buvusių „broliukų“ iš Varšuvos sutarties“. Taip su broliukais nejučiom vėl prisistato didysis brolis, negalįs pamiršti tos akimirkos kartėlio, „kai natiečiai užgrobė buvusios Varšuvos sutarties ir Pabaltijo geopolitinę erdvę“. Pastebėkime, vėl atvirai sakoma, kad esame užgrobti, užgrobtoji Rusijos dalis. Reikėtų mus išlaisvinti. Štai kuo vertingi tokie draugiškų politikų atviravimai. Dušas apsvaigstantiems nuo juodosios ikros.

Kodėl tie „mano pabaltijiečiai kolegos“ tokie bjaurūs Rusijos atžvilgiu, jie patys D. Rogozinui ir paaiškinę NATO kuluaruose. O jis jau atskleidžia pasauliui. Pasirodo, švelniai apibūdinti rusofobijos tarakonai (matyt L. Linkevičius ir kiti) prisipažįsta esą bereikšmiai kaip ir jų šalys, kurioms NATO padeda tik dėl Rusijos grėsmės. „O jeigu ji mums negręsia, visvien reikia daryti taip, kad anie galvotų neva gręsia“.

Štai kodėl, išaiškina Rusijos diplomatas, „mūsų santykiai su naująja 28 šalių NATO šiandien kur kas blogesni,“ negu būtų buvę be tų naujokų šauktinių.

Rusijos-NATO taryba, pasirodo, buvusi sumanyta dalyviams bendrauti pavieniui, individualiai, o ne Rusijai su bloku. Taigi - ES pobūdžio skaldomųjų santykių modelis, tik NATO plotmėje sunkiau vykdomas. Bet po naudingo „santykių sukrėtimo“ 2008 m. rugpjūtį (Rusijos-Gruzijos karas), atėjus naujam NATO generaliniam sekretoriui A.F. Rasmusenui, ten atsirandą daugiau pragmatizmo.

Taigi naudingas karas vis dėlto buvo. Bet Baltijos šalių diplomatai NATO struktūroje Rogozino aprašyti kaip idiotai, savanaudiškai ieškantys nesamų Rusijos grėsmių ir apie tai prisipažįstantys bičiuliui Dimai. Toks vaizdelis mestelėtas visoms propagandoms. Tąsyk patys Baltijos diplomatai arba jų šalys galėtų gal susirinkti ir pasakyti, kad niekas taip nemąsto ir nekalba, o melagis yra melagis, paistąs iš lubų nelyginant bulvarinis žurnalistas.

Beje, tokia ir yra specifinė Rusijos propagandinė diplomatija, tik D. Rogozino atveju atvirai apsišvietusi.

Negerai, sako Rogozinas, kad „išsipūtęs NATO“ imasi informacinio (po Estijos užpuolimo) ir energetinio saugumo dalykų. Taip, vėlgi ačiū už informaciją, kas Rusijai nepatinka, ką NATO teisingai daro. O štai ir šis tas nauja arba skaidresnis senųjų „Vankuverio-Kamčiatkos“ sąjungininkų zonų išaiškinimas. Skaitykime įdėmiai.

Grėsmė Europos ir JAV saugumui ateinanti ne iš Rytų, o iš Pietų. Čia Rusija pasirodys ir mūsų sąjungininkė, ir tikroji europiečių gynėja. Mums telieka „atbukinti atmintį“ (!), kurią vargina praeities skriaudos, ir susivokti, kad tik bendromis jėgomis galime išgelbėti Šiaurės civilizaciją nuo „naujųjų pietinių kultūrų...“

Štai, ką dar puoselėja Kremliaus proto laboratorijos - vienijančią pan-europinę ksenofobiją; o Dmitrijus Rogozinas ėmė ir pirmas iššoko. „Į pauzę“, kaip sako orkestre, o gal kaip tik subtiliai orkestruojant pagal vadinamąjį „D. Medvedevo planą“. Jį priėmus NATO jau nieko nebegalėtų daryti be lydekos, t.y. Rusijos leidimo. Už tai Rusija apgintų Europą nuo savo draugų: Irano, Hamaso... Beliktų vėl dėkoti už nenuilstamą didžiojo brolio rūpestį mažaisiais. Ta proga Europa gintų Rusiją nuo Kinijos. Paskaičiuota.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 20)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (88)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras