Anthony O‘Hearas yra žurnalo „Filosofija“ redaktorius, neseniai dalyvavo Prahoje vykusioje konferencijoje filosofiniais klausimais. Su juo kalbamasi apie filosofijos ir politinės filosofijos įtaką 1989 metų Rytų Europos revoliucijoms. Pradedama nuo Hegelio, kurio filosofiją paveikė Napoleonas. Filosofiniame pasaulyje, būtent anglų ir amerikiečių analitinės filosofijos tradicijoje, didieji 1989 metų įvykiai praėjo daugiau ar mažiau nepastebėti, nors, kalbant Hegelio terminais, tai buvo tikrai svarbus pasaulio istorijos įvykis. Taip yra todėl, kad pagrindinė Vakarų politinių filosofijų prielaida yra egalitarizmas. Ši teorija skelbia idėją, kad žmonėms būtų suteikta kiek įmanoma daugiau laisvės. Pašnekovo manymu, tokia prieiga turi nedaug ryšio su realybe – politine ar žmogiškąja. Tiesiog nebuvo pastebėta, kas vyksta sovietų bloke, todėl tos filosofijos atstovai ir buvo ramūs dėl pastarojo bloko išnykimo.

Vis dėlto kitos filosofinės mokyklos atkreipė dėmesį į režimų žlugimą 1989 metais, nes jie buvo pagrįsti marksizmo filosofija. Tai turėjo įtakos marksistiniam mąstymui, tačiau mažiau Rytų Europoje negu Vakarų šalyse. Prieš Sovietų Sąjungos žlugimą A. O‘Hearas lankėsi Rytų Europoje ir susidarė įspūdį, kad nors dialektinis materializmas ir buvo svarbi kiekvienos filosofinės programos dalis, tačiau niekas iš tiesų juo netikėjo. Pasaulyje yra filosofų, prijaučiančių marksizmui, tačiau jie nepritaria centralizacijos idėjai ir nėra garantuoti dėl istorinio nuspėjamumo.

Pašnekovo manymu, nebėra aiškios skirties tarp liberalaus kapitalizmo ir „realiai egzistuojančio socializmo“. Šaltasis karas baigėsi. Mes nebekovojame su tokios rūšies priešu. To rezultatas Vakarų politikoje – Europoje ir pačioje Britanijoje – tam tikras susivienijimas. Girdime daug tokių frazių kaip trečiasis kelias ir visų gailintis konservatizmas. Dauguma politikų per rinkimus stengiasi pateikti ir socializmo, ir laisvosios rinkos privalumų, tačiau jie nesupranta, kad šiose skirtingose pozicijose yra daug prieštaravimų.

Politika yra idėjų ir interesų grupių konflikto arena. Daugumai rinkėjų nusibodo neefektyvus valstybės aprūpinimo aparatas, ypač sveikatos apsaugos ir švietimo srityse, taip pat menki reguliavimo svertai. Socializmo Europoje nebėra tik tuo aspektu, kad svarbios įmonės nėra valstybės nuosavybė, bet jis reguliuoja viską. Paprasti žmonės gali neturėti priemonių ar intelekto šiems dalykams suvokti, bet jei reikalai blogės – o jie blogėja, rinkėjai ims ieškoti svaresnių alternatyvų.

Pagal 2009 m. gruodžio 17 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.