Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kaliniai iš Gvantanamo – nuo Bermudų iki Lietuvos (2)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2009 12 23

JAV prezidentas Barackas Obama, atrodo, jau surado vietą, kur perkelti maždaug 100 Gvantanamo kalinių, kurių dauguma įtariami dalyvavę teroro veiksmuose. Taip Amerikos vadovas tesi iškart po rinkimų duotą pažadą iki kitų metų sausio visiškai likviduoti 2002 m. Kubos saloje, Gvantanamo karinėje bazėje, įkurtą sustiprinto režimo kalėjimą.

Gruodžio viduryje JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, nacionalinio saugumo, gynybos ir teisingumo ministrai Janeta Napolitano, Robertas Gatesas ir Ericas Holderis Ilinojaus valstijos gubernatoriui Patrickui Quinnui nusiuntė spalio viduryje priimtą Kongreso sprendimą, kad Tomsono miesto pataisos darbų kalėjime (angl. Thomson Correctional Centre, TCC) bus patalpintas „ribotas suimtųjų skaičius“, ir tai „ne tik išspręs federalinių kalėjimų perpildymo problemą, bet ir padės uždaryti Gvantanamo kalėjimą laikantis įstatymų ir saugumo normų“.

Prieš tai Vašingtone vyko pokalbiai su Ilinojaus valstijai atstovaujančiu senatoriumi Richardu Durbinu (apie jį mes dar kalbėsime vėliau) ir jos gubernatoriumi. Abu politikai susilaikė nuo komentarų, bet agentūra AP pranešė, kad jiems nebeliko nieko kita, kaip pritarti Baltųjų rūmų sprendimui.

TCC buvo atrinktas patikrinus ir kitus kalėjimus – Montanos ir Kolorado valstijose. Tomsono kalėjimas yra už 240 km nuo Čikagos, netoli sienos su Ajovos valstija. Jis buvo pastatytas 2001 m. už valstijos pinigus (120 mln. dolerių), bet iki šiol stovi beveik tuščias: iš 1600 kalinimo vietų užimta vos 140. Svarbiausia tokių „prastovų“ priežastis – lėšų stygius valstijos biudžete. Manoma, kad federalinė valdžia gali išpirkti šį kalėjimą savo reikmėms, nes kalinių perkėlimui į JAV Atstovų rūmai yra numatę 80 mln. dolerių (Nacionalinio saugumo departamentui naujaisiais finansiniais metais iš viso buvo atseikėta 42,8 mlrd. dolerių). Nedideliam Tomsono miesteliui tokia injekcija labai reikalinga. Kalėjimas bus pertvarkytas, jame darbo gaus nuo 2340 iki 3250 žmonių, per ketverius metus valstija už kalinių išlaikymą savo iždą papildys 1 mlrd. dolerių. Federalinė valdžia savo ruožtu turės laikytis Kongreso reikalavimų: prieš 45 dienas pranešti apie planus pervesti į kalėjimą kalinius, kuriems nenumatytas teismas.

Tačiau per debatus Kongrese B. Obama susidūrė su nemažais sunkumais, trukdančiais, kaip žadėta, iki sausio 22-osios uždaryti Gvantanamo kalėjimą. Mat beveik pusė – 110 – iš ten dabar esančių 229 kalinių, kaip rašo Londono „The Guardian“, yra asmenys be pilietybės. Jie negali stoti prieš teismą ir būti pervedami į Tomsono kalėjimą. JAV jų negali gražinti ir į jų gimimo šalis, nes šių kalinių niekas nepriima. Laikraštis rašo, kad po sudėtingų derybų vis dėlto kai kurios valstybės sutiko asmenis priglausti. Antai Bermudų ir Palau salų valstybės sutiko priimti beveik visus Kinijos uigūrus, dėl represijų išvykusius iš Sindziango provincijos Kinijos šiaurės vakaruose, kiti paleidžiami kaliniai rinkosi Albaniją, Kuveitą, Belgiją ar Airiją.

Laikraštis „The Washington Post“ rugpjūtį pranešė, kad šešios ES šalys sutiko priimti kalinius, vėliau apie savo teigiamą sprendimą Baltiesiems rūmams pareiškė dar keturios, dar penkios pranešė, kad toks sutikimas yra tikėtinas. Sutikimai buvo gauti, kai birželį JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Eurazijai Danielis Friedas lankėsi Europos šalyse, siekdamas jas įtikinti priimti Gvantanamo kalinius.

Tai buvo nelengvos derybos. Vokietijos užsienio reikalų ministras Volfgangas Schaeuble šveicarų laikraščiui „Le Temps“ taip apibūdino skeptiškas europiečių nuotaikas: „Jei kalinių nenori priimti nė viena Amerikos valstija, tai Europos gyventojams reikia paaiškinti, kuo taisyklės Europoje skiriasi nuo taisyklių JAV.“ Tuo metu buvo skelbiama, kad iš maždaug 230 kalinių tik 50-ties bylos bus svarstomos teisme, dalis kitų gali būti išsiųsta į Saudo Arabiją, o beveik 60 paleistų Gvantanamo įkaitų gali būti išdalinta Europos, Azijos ir Australijos valstybėms.

Kaip rašo Amerikos naujienų agentūros „EurasiaNet“ svetainė (http://www.eurasianet.org/), britų žurnalistas Andy Worthingtonas, parašęs knygą apie kalėjimo gyventojų kasdienybę „Gvantanamo bylos“ („The Guantanamo Files“), yra įsitikinęs, kad „JAV vyriausybė bando priversti bet kurią šalį, žadančią su kaliniais elgtis žmoniškai, juos priimti“. Bet sąlygos skiriasi. Didžiosios Britanijos žmogaus teisių gynimo organizacija „Reprieve“ (http://www.reprieve.org/) pažymi, kad, pavyzdžiui, Albanija kalinius apgyvendino pabėgėlių stovykloje, o štai Belgija atsisakė pranešti, kur jie yra.

„EurasiaNet“ spalį pranešė, kad derybas dėl kalinių priėmimo Vašingtonas veda ir su Gruzija. Prezidentas Michailas Saakašvilis televizijos kanalui „Fox News“ dar rugsėjį teigė, kad jo šalis „absoliučiai“ pasirengusi priimti kalinius iš Gvantanamo. „Visa, kuo galime padėti Amerikai kovoje su terorizmu, mes padarysime“, – užtikrino Gruzijos vadovas. Kolumbijos universiteto tarptautinių santykių profesorius Lincolnas Mitchelas paaiškino, kad taip Tbilisis nori pabrėžti savo ypatingus santykius su Baltaisiais rūmais, ir tai M. Saakašviliui svarbu dėl jo reputacijos šalies viduje. Bet kol kas neaišku, kur Gruzija kalinius galėtų įkurdinti. Spalio pradžioje Gruzijos pataisos įstaigų ir teisinės pagalbos tarnybos vadovas Dmitrijus Šaškinas „EurasiaNet“ pareiškė nieko nežinąs apie priimamus Gvantanamo kalinius. Tbilisyje manoma, kad tai ne toks procesas, kai apie jį kalba bet kuri vyriausybė, net neturėdama visos informacijos ir detalių.

Panašia paslapties skraiste apgaubtas ir galimas kalinių perkėlimas į Lietuvą, dėl kurio aiškinosi speciali Seimo sudaryta darbo grupė. Galima tik numanyti, kad tarp dešimties ES šalių, su kuriomis kalbėjosi Europoje viešėjęs aukštas JAV valstybės pareigūnas D. Friedas, buvo ir Lietuva. Bet tai galėjo būti neseniai. O dar didesniu paslapties šydu apgaubti 2003–2005 m. įvykiai, kai dėl CŽV kalėjimo perkėlimo į Lietuvą neva kalbėjosi tuometiniai VSD ir valstybės vadovai. Kad tuomet Lietuva, kaip ir šiandien Gruzija, buvo suinteresuota teikti tokią pagalbą Vašingtonui, visai suprantama: stojanti į NATO mūsų šalis taip pat norėjo užtarimo...

Galima tik numanyti, kad senatorius nuo Ilinojaus valstijos R. Durbinas, dabar noriai sutinkantis priimti kalinius į savo globojamą kraštą, taip pat galėjo prisidėti vedant derybas su Vilniumi. Priminsime, kad šis 60-metis politikas yra lietuvių kilmės, gimęs Jurbarke, ne kartą lankęsis Lietuvoje (paskutinį kartą – su Amerikos delegacija per ESBO Parlamentinės Asamblėjos sesiją Vilniuje šių metų liepą). Kai Lietuva stojo į NATO, jis vadovavo Baltijos šalių sambūriui Senate dėl narystės Aljanse. Reiktų nepamiršti jo draugystės Čikagoje su anuometiniu JAV gamtosaugos žinybos vadovu, o vėliau dukart nepriklausomos Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi. Tai rimtas pagrindas tvirtinti, kad per visus tuos ankstesnius ir penkerių metų senumo susitikimus nebuvo apsieita be įtikinėjimų priimti nors keletą terorizmu kaltinamų asmenų.

Ir štai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto darbo grupė nustatė, kad Lietuvoje tuo metu buvo dvi vietos, galimai skirtos būsimiems kaliniams. Iki šiol nesibaigęs skandalas kilo, kai rugpjūtį, remdamasi neįvardytais buvusiais amerikiečių žvalgybininkais, JAV televizija „ABC News“ pranešė, kad Lietuvoje galėjo veikti slaptas CŽV sulaikymo centras. Toks centras, kuriame laikyti aštuoni įtariami „Al Qaeda“ teroristai, esą veikė netoli Vilniaus nuo 2004 m. rugsėjo ir buvo uždarytas tik 2005 m. lapkritį.

Bet vargu ar skandaliukai, kylantys atskirose šalyse – JAV partnerėse, kaip nors sutrukdys B. Obamai per šį mėnesį baigti pradėtą sudėtingą darbą. Jis pasirengęs ištaisyti visas savo pirmtako George’o W. Busho klaidas – nuo pašlijusių santykių su Rusija iki apsivalymo nuo teroristų.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (96)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras