Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Interesų įtaka ES politikai: lobizmo europeizacija (1)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2006 07 26

Europos Sąjungos (ES) institucinė sąranga įtakoja kolektyvinę politinių veikėjų veiklą, nes supranacionalinės institucijos pateikia formalias taisykles, kurios konstruoja institucijų ir interesų grupių santykius. Yra keletas būdų, kaip ES institucijos gali sąlygoti interesų grupių iniciatyvas supranacionaliniame lygmenyje: reguliuojama veiklos sektoriaus sandara arba ES institucijų kompetencijos sritys; ES bendradarbiavimo su interesų grupėmis gairės iškeliamos ES institucijose svarstomose politikos srityse. Viena iš aiškių supranacionalinių institucijų ir interesų grupių bendradarbiavimo formų yra Vieninga rinka, kuri skatina stambių firmų bendradarbiavimą per įsijungimą, perėmimą ir strateginę sąjungą.

Interesų grupės strategiškai stengiasi iš valstybių narių pliuralistinės visuomenės įsijungti į ES sprendimų priėmimo procesą, kuris yra labiau atviras ir suteikiantis daugiau galimybių. Interesų grupės siekia daryti įtaką per reguliacines taisykles, keliamus integracijos kriterijus, skatinimą bei mecenavimą. Disponuojama informacija, kuri apibrėžia darbotvarkę, yra naudojama įtakos laipsniui didinti. Savo ruožtu, ES institucijoms reikia žinių, kuriomis disponuoja interesų grupės, nes pastarosios, kaip politiniai veikėjai, gali numatyti kai kurių politinių klausimų eigą ir pasekmes. Jei interesų grupės neturi oficialaus struktūrinio statuso, tai jų įtakos laipsnis ES politikos formavimo procesui yra labai menkas. ES pareigūnai ir politikai palankiai žiūri į svarstymui pristatomas naujo pobūdžio problemas bei tarpininkus, išmanančius konkrečią probleminę sritį. Toks požiūris yra sąlygotas dėl to, kad problemos išsprendimas išplečia politinį ES institucijų svorį bei politikos sritis. Vienas iš pavyzdžių gali būti ERT (Europos pramonininkų apskritasis stalas), kuris 1982 m. buvo sudarytas iš didžiųjų Europos Bendrijos (EB) firmų atstovų bei Volvo kompanijos administracinės paramos. Pažymėtina, kad minėtoji kompanija konsultavo rengiant Vieningos Europos Aktą bei 1992 m. Vieningos rinkos kūrimo programą.

Taip pat galima teigti, kad pasitaiko atvejų, kai lobizmu yra piktnaudžiaujama. Šias problemas galima skirstyti į dvi kategorijas. Akredituoti lobistai gali būti nesąžiningi ir, prieidami prie ES darbotvarkės informacijos, gali sulaužyti pasitikėjimą bei tapti nepatikimais ES pareigūnų atžvilgiu. Kita problema – korupcija. Kartais lobistai stengiasi tiesiog papirkinėti atskirus ES pareigūnus. Šie faktai rodo, kad tokiais atvejais iškyla reali grėsmė pareigūno objektyvumui, galimybei atsakingai dalyvauti sprendimų priėmime bei atsakingai vykdyti politinį mandatą.

Galima teigti, kad Briuselyje veikia formalūs ir neformalūs lobistiniai tinklai. Taip ES neformaliai veikia viešųjų ryšių specialistai. Kiti neformalūs lobistiniai tinklai veikia per išsilavinimo plotmę, pavyzdžiui, ENA (pranc. Ecole nationale d‘administration) baigę studentai puikiai tarpusavyje komunikuoja, dauguma jų yra Prancūzijoje dirbantys valstybės tarnautojai, politikai ar lobistai, kurie yra susiję profesiniais ryšiais (Ravensteino viešųjų ryšių vadovų grupė).

Yra daug naujai atsiradusių formalių institucijų: Europos Reikalų Tarybos Specialistai (angl. SEAP – Society of European Affairs Practioners), Europos lobistų ir viešųjų ryšių federacija (angl. FELPA – European Federation of Lobbying and Public Affairs), Europos bendrųjų reikalų centras Briuselyje (angl. ECPAB – The European Centre of Public Affairs Brussels). Šalia šių institucijų yra siūloma daug lobizmo apmokymo programų, kurios yra brangios, tačiau labai vertinamos lobistų. Kursuose dalyvauja ne tik profesionalūs lobistai ar akademinio sluoksnio atstovai, tačiau ir ES institucijose dirbantys pareigūnai ar buvę Europos Parlamento (EP) nariai. Pagrindinis  tokių apmokymų tikslas yra pagerinti tarpnacionalinę komunikaciją. Taip pat kai kuriose mokymo institucijose egzistuoja atskiros programos, kurios rengia specialistus lobizmo srityje, pvz.: daugelyje Europos universitetų verslo administravimo magistro studijose yra siūloma „Lobizmo ir verslo reprezentavimo“ specializacija.

Britų, vokiečių ir amerikiečių firmos pirmosios suvokė tiesioginio interesų atstovavimo ES lygmenyje naudą. Amerikiečiai tapo labai aktyvūs ir siekė būti atpažįstami ES rinkoje. Atsiradus didesniam politikos subjektų skaičiui bei Europos Taryboje balsuojant kvalifikuotos daugumos būdu, o taip pat taikant  bendro sprendimo procedūrą, tarptautiniai konglomeratai, tokie kaip Shell, BP, ICI, Philips vadovavosi amerikiečių jau anksčiau rodytomis iniciatyvomis. Tokie bandymai paveikti ES sprendimų priėmimo procesą padrąsino Fiat, Olivetti, Daimler-Benz ir daugelį kitų firmų, kurios pradėjo aktyviai dalyvauti europiniuose debatuose jau turėdamos vidinių veikėjų (angl. insider) statusą.

Turėdamos didelę tiesioginio lobizmo patirtį, Didžiosios Britanijos firmos bandė sukurti kompleksinio dviejų lygių lobizmo strategiją tiek nacionaliniu, tiek ir ES mastu. Danijos ir Vokietijos kolegos buvo įsitikinę priešingai ir orientavosi į savo nacionalines asociacijas ir vyriausybes, kaip papildančias viena kitą ir galinčias atstovauti interesus ES lygmenyje. Tačiau britų modelis tapo vis plačiau taikomas europeizacijos laikotarpiu, o į konservatyvumą linkusių nacionalinių valstybių valdžioje stiprėjo euroskeptinės nuotaikos.

Šiuo metu didelį aktyvumą lobistinėje srityje rodo ir Prancūzijos verslo atstovai, kurie yra tokie pat aktyvūs kaip ir Didžiosios Britanijos firmos, kiekybiniu aspektu užimančios apie 9 proc. su europiniais reikalais susijusių biurų Briuselyje. Bendrąja prasme, Didžiosios Britanijos ir Amerikos verslo atstovai sveikino didžiųjų Prancūzijos firmų atvykimą į Briuselį, traktuodamos tai kaip tam tikrą naują verslo grupių aljanso legitimacijos laipsnį. Vokietijoje verslas tradiciškai dalyvavo nacionalinės vyriausybės sprendimuose, kuomet per nacionalinius poveikio kanalus buvo bandoma įtakoti ES politikos formavimo procesą. Tačiau pastaruoju metu pastebima, kad Vokietijos verslo vystymo kryptys vis labiau siejasi su bendromis Europos integracijos tendencijomis. Tiesioginė Vokietijos firmų lobistinė veikla ES taip pat išaugo, nacionalinės asociacijos skiria vis daugiau resursų tiesioginiam lobizmui ES ir vis daugiau stambių nacionalinių firmų, pavyzdžiui, Verband der Chemishen Industrie Briuselyje įkūrė savo atstovybes. Galima sakyti, kad tuo pačiu metu daugelis Vokietijos firmų buvo linkusios pasitraukti iš nacionaliniame lygmenyje nusistovėjusių korporatyvistinių susitarimų, kurie siūlė pasitikėjimo federacine valdžia ar ES federaciniu modeliu priemones. Vokietijos firmos išmoko lobizmo ES pagrindų dalyvaudamos ES rengiamuose forumuose drauge su stambiomis korporacijomis, tokiomis kaip BMW, Hoechest, Bertelsmann, BASF, Bayer, Bosch, Daimler Benz ar Siemens bei aktyviai pirmininkaujant tokioms grupėms kaip TABD.

Apibendrinant galima teigti, kad verslo interesų europeizacija vystėsi nuo valstybių narių lobizmo strategijos iki specifinių klausimų sprendimo. Dažniausiai naudojama tiesioginio lobizmo kryptis – specifinės srities klausimų sprendimas ad hoc aljansuose. Pažymėtina, kad daugelis firmų, net ir turėdamos nacionalinės lyderystės statusą, intensyviai siekdavo narystės atskirose euro-grupėse dėl to, kad sugebėti prisitaikyti prie sunkiai numatomų ES rinkos niuansų. Kita vertus, kuomet valstybės narės siekia išsaugoti principinę valdžią ir atsakomybę nacionaliniame lygmenyje, tuomet interesų grupės turi daug mažiau galimybių veikti ES lygmenyje. Vieningos rinkos įgyvendinimas parodė, kad svarbų vaidmenį vaidina valstybių narių vyriausybės, kadangi jos įgyvendina ir vykdo ES reikalavimus. Taip pat reikia paminėti ir subsidiarumo principą, kuris turi tęstinį ryšį su nacionalinių valstybių vyriausybėmis.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras