Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Prezidento rinkimai vargu ar atneš kardinalių pokyčių Ukrainoje (1)

Valentinas Mitė
2009 12 28

Sausio 17 dieną Ukrainoje vyks prezidento rinkimai. Dabartinis šalies prezidentas ir 2004 metais vykusios „oranžinės revoliucijos“ vadovas Viktoras Juščenka neturi jokių galimybių juos laimėti.

V. Juščenka per kelerius metus tapo vienu nepopuliariausių šalies politikų. To ir buvo galima tikėtis. Per Ukrainos „oranžinę revoliuciją“ beveik mėnesį praleidau Kijeve. Į akis labiausiai krito tai, kad centrinėje sostinės aikštėje susirinkę žmonės beveik 24 valandas skandavo vieną šūkį – „Juščenka!“ Niekas nereikalavo laisvės, demokratijos, pakeisti šalies kursą ir orientuotis į Europą, niekas neragino radikaliai reformuoti ūkį. Skambėjo tik „Juščenka, Juščenka, Juščenka!“. Tuo Kijevo mitingai skyrėsi nuo Lietuvoje vykusių Sąjūdžio mitingų; rezultatai taip pat skirtingi. Ukrainoje buvo laukiama išganytojo, stebukladario, žmogaus, kuris atėjęs į valdžią išspręstų visas problemas.

V. Juščenka, išugdytas sovietinės nomenklatūros, aišku, jokių problemų iš principo negalėjo išspręsti; jis jų ir nesprendė. Niekas neabejoja, kad netapęs stebukladariu (nepateisinęs didelės dalies rinkėjų vilčių) V. Juščenka bus nubaustas – pralaimės prezidento rinkimus.

Gruodžio mėnesio viduryje svarbiausi kandidatai į prezidentus atsisakė dalyvauti televizijos debatuose. Iš pirmo žvilgsnio nesuprantamas žingsnis, bet žinant, kad visų jų programos beveik nesiskiria, suprantamas, nes debatai tik būtų parodę pretendentų silpnumą.

Kandidatai nesutaria keliais neesminiais klausimais – ar suteikti rusų kalbai antros valstybinės kalbos statusą ir kas kaltas dėl ūkio krizės. Tačiau visi pirštais rodo į V. Juščenką.

Ne itin ginčijamasi net dėl Ukrainos narystės NATO. V. Juščenkos, kuris tikriausiai neliks prezidentu, balsas, remiantis narystę NATO, yra labiau šauksmas tyruose; be to, ir pats šaukiantysis puikiai supranta, kad tai nepasiekiamas tikslas. Ypač kai jo neremia dauguma šalies piliečių. Be to, Ukraina neatitinka daugelio NATO narystei keliamų reikalavimų. Į Rusijos vadovaujamą karinę sąjungą ši šalis būtų priimta be jokių „formalumų“, bet, atrodo, Ukrainos politikai supranta, kad už tai tektų atiduoti didesnę dalį savo suverenumo.

Skirtingai negu 2004 metais, rinkimų kampanija ir visuomenės aistros nėra tokios aštrios. Jie nebeatrodo tokie svarbūs. Regionų partijos lyderis ir rinkimų favoritu laikomas Viktoras Janukovyčius jau nebėra tas baubas, kuriuo buvo gąsdinama visa vakarietiškai nusiteikusi Ukraina. Jis ir pats nebenori toks būti. Pranešama, kad V. Janukovyčius pradėjo mokytis anglų kalbos, o jam patarinėja rinkiminių kampanijų specialistai iš Jungtinių Valstijų. Smulkmena, bet daug ką sakanti.

Vis dėlto Ukraina nėra Rusija ir čia rinkimų rezultatai nėra iš anksto nulemti. Svarbiausias „oranžinės revoliucijos“ laimėjimas yra spaudos ir žodžio laisvė. Šiame kelyje Ukraina paliko Rusiją toli už nugaros.

Kad ir kokia vangi būtų rinkimų kampanija, kad ir kiek purvo būtų išlieta, Ukrainoje vyks demokratiniai rinkimai. Paprasčiausiai rinkėjai čia turi teisę V. Juščenkai pasakyti „ne“, ko negali nei Rusijos, nei, sakykim, Kazachstano ar Uzbekistano piliečiai.

Kokie tikėtini rinkimų scenarijai ir ką jie gali reikšti Ukrainos ateičiai?

Nors kandidatų į prezidentus yra apie dvidešimt, visi apžvalgininkai sutaria, kad rimčiausi iš  jų yra V. Janukovyčius – plačiai laikomas prorusišku – ir dabartinė ministrė pirmininkė Julija Tymošenko. Vienu metu paskelbto kylančia politine žvaigžde Arsenijaus Jeseniuko reitingai smunka ir vargu ar jis sugebės išeiti į antrąjį rinkimų turą. Aišku, jei apskritai toks bus. Tikėtina, kad V. Janukovyčius pergalę pasieks pirmajame ture, nes šiuo metu jis yra populiariausias Ukrainos politikas.

Tačiau dar labiau tikėtina, kad esant tokiam dideliam kandidatų skaičiui vis dėlto vyks antrasis rinkimų turas, kuriame dalyvaus J. Tymošenko ir V. Janukovyčius. Nors pastarasis sociologinėse apklausose ir pirmauja, jo pergalė antrajame ture nėra garantuota. Nebedalyvaujant V. Juščenkai, vakarietiškai nusiteikę rinkėjai neturės kito pasirinkimo, kaip balsuoti už J. Tymošenko, nors tikėtina, kad didelė dalis nusivylusių „oranžine revoliucija“ į rinkimus iš viso neis. Jų dalyvavimas labai priklausys nuo to, kaip J. Tymošenko pavyks įrodyti, jog ji yra vienintelė garantija, kad Ukraina netaps Rusijos satelite – tai ypač aktualu Vakarų Ukrainoje, – ir kaip ji sugebės patraukti Rytų bei Pietų Ukrainos rusiškai kalbančius piliečius. Be šių politinių veiksnių, svarbu ir tai, ar J. Tymošenko įrodys, kad turi geresnių nei V. Janukovyčius sprendimų, kaip išvesti Ukraina iš ekonominės duobės. Žinant šios politikės sugebėjimus kiekvienai auditorijai sakyti tai, ką ji nori išgirsti, ir sakyti tai įtikinamai, V. Janukovyčiaus pergalė nebeatrodo neišvengiama. Jeigu jis nelaimės pirmajame rinkimų ture, jo tikrai laukia nelengva kova.

Sunku pasakyti, ką būsimai Ukrainos raidai reikš vieno iš šių dviejų kandidatų pergalė.

Tikrai tikėtina, kad nesvarbu, kas laimėtų, Ukraina netaps Rusijos satelite. Tačiau tiek J. Tymošenko, tiek V. Janukovyčius bus priversti gerinti santykius su Rusija. Tai neišvengiama vien dėl ekonominių problemų – Ukraina visiškai priklauso nuo Rusijos energetinių šaltinių, kurių didelė dalis tranzitu keliauja į Vakarus. Vargu ar kas nors norėtų, kad vadinamieji „dujų karai“ vėl pasikartotų. Kita vertus, Ukraina negauna žadėtos Vakarų paramos ir puikiai mato, kaip Vakarai, nepaisant visos retorikos, realybėje skiria pirmenybę ne santykiams su Ukraina, o su Rusija. Tačiau geresni santykiai nebūtinai reiškia satelitės statusą.

Svarbiausios problemos, kurias teks spręsti naujajam prezidentui, bus ne politinės, o ekonominės. Kol kas Ukrainos vienybei – jeigu Rusija nepradės eskaluoti Krymo problemos – pavojaus nėra. Rimtų išorinių priešų Ukraina taip pat neturi.

Tačiau ne vienas Vakarų ekonomistas prognozuoja Ukrainai ekonomiškai ir finansiškai bankrutuojančios valstybės ateitį. Sunkiausia padėtis, be abejonės, bus Rytų Ukrainoje, kurioje yra susikaupusi beveik visa šalies pramonė. Jau vien Donbaso anglių kasyklų modernizavimas neįmanomas neatleidžiant didelės dalies darbininkų ir neuždarant daugelio šachtų. Modernizacijai valstybė neturi pinigų, o be to, neišvengiamai reikėtų atleisti didelį skaičių darbininkų – šis žingsnis reikštų socialinius neramumus. Todėl, manyčiau, jo žengti nesiryš nei V. Janukovyčius, nei J. Tymošenko, nors sprendimo atidėliojimas pramonės problemas pramoniniuose rytuose tik gilins ir nustums į ateitį.

Tačiau būtų klaida manyti, kad Ukrainos ateitį lems vien naujasis prezidentas. Ukrainoje prezidentas neturi neribotos valdžios.  Per penkerius metus šalyje susiformavo demokratinės tradicijos (joms dar toli iki Vakarų, bet jos stipriai lenkia Rusiją), susiformavo iki tol neegzistavusi pilietinė visuomenė ir begalę nuomonių reiškianti žiniasklaida. Todėl labai mažai tikėtina, kad Ukrainos vidaus ir užsienio politika radikaliai pasikeis. Sunkiai, bet vis dėlto Europos rytuose gimsta nauja, ateityje galinti būti stipri ir demokratinė valstybė.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras