Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Pasaulis kol kas ramiai stebi Libano tragediją

Valentinas Mitė
2006 07 26

"Lietuvos Radijas"

Libanas šluojamas nuo žemės paviršiaus, ir šalies bombardavimas tapo tokiu pat įprastiniu žinių objektu, kaip karas Irake.

Greitai konfliktas vargu ar baigsis. Abiejų šalių – Izraelio Ir „Hezbolla“ reikalavimai yra nesutaikomi, nusileisti nenori niekas. Atrodo, jog karas vyksta už išlikimą. Valentino Mitės komentaras.

Žuvo apie 400 Libano civilių gyventojų mažiausiai apie pusė milijono tapo pabėgėliais. „Hezbolla“ atkakliai priešinasi ir toliau raketomis apšaudo Izraelio šiaurinius miestus.

Tuo metu ištisi Libano sostinės  Beiruto gyvenamieji rajonai paversti griuvėsių krūva ir nebeaišku, su kuo Izraelis kariauja – su visu Libanu ar tik su šalies pietuose įsikūrusia vadinamąja teroristine organizacija. Beje, „Hezbolla“ yra ne vien tik ginkluoti būriai. Organizacija dalyvauja Libano vyriausybėje bei parlamente.

Garsėja negailestingu karu  besipiktinantys balsai, jau ir pačiame Izraelyje atsiranda taikos judėjimas. Jungtinių Tautų atstovas negailestingą Libano sostinės bombardavimą pavadino „humanitariniu nusikaltimu". Susidaro regimybė, jog pasaulio politikai pradeda ieškoti išeities iš krizės.

Izraelis pareiškė, jog norėtų, kad  pietiniame Libane būtų dislokuotos tarptautinės pajėgos, kurios padėtų nuginkluoti „Hezbolla“ bei stabilizuotų padėtį.

Tačiau atrodo, jog nė viena Vakarų valstybė nebenori kišti nagų į Artimuosius Rytus. Amerika pareiškė savo karių i Libaną nesiųsianti, NATO taip pat – ne.

Vokietija paskelbė, jog toks variantas galimas sutikus „Hezbolla“, kuri tikriausiai niekada šio pasiūlymo rimtai net nesvarstys, ir Vokietija tai supranta.

Vašingtonas šią savaitę prisiminė, jog Jungtinės Valstijos yra pasaulio supervalstybė. Amerikos užsienio reikalų ministrė Kondoliza Rais lankėsi ir Libane, ir Izraelyje.

Vizitas jokių apčiuopiamų rezultatų nedavė. Rais nėra nešališka tarpininkė. Niekam nekyla abejonių, jog Amerika yra Izraelio pusėje, o „Hezbolla“ sunaikinimas atitinka Amerikos interesus.

Galima būtų numoti ranka ir sakyti, jog Artimuosiuose Rytuose vyksta dar vienas karas, ne daugiau. Tačiau šį kartą konflikto pasekmės labai  neaiškios.

Nors „Hezbolla“ ir yra šiitų organizacija, remiama Irano, paprastų arabų – daugiausiai sunitų,  simpatijos yra jos pusėje. 24 valandas per parą arabų televizijos rodo sugriautą Beirutą, nužudytų vaikų kūnus, didindamos ir taip jau beribę neapykantą Izraeliui. Kartu stiprėja pyktis ir prieš Ameriką, kurios įvaizdis po Irako okupacijos yra labai blogas.

Žinoma, galima numoti ranka į tai, ką apie Izraelį bei Ameriką mano arabai, tačiau nei Amerika, nei Izraelis nėra tokioje situacijoje, kai gali nebekreipti dėmesio į Vidurio Rytų gyventojų nuotaikas.

Ankstesnis  Izraelio karas pagimdė „Hezbolla“. Niekas nežino, ką pagimdys dabartinis bandymas tą organizaciją sunaikinti.

„Lietuvos Radijas“

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (88)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras