Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Įvykiai žlungant Sovietų Sąjungai

2009 12 30

Michailas Gorbačiovas buvo paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis, pasitraukęs 1991 metų gruodžio 26 dieną. Paskutinius du dešimtmečius pasaulis gyvena su 1989 metų įvykių pasekmėmis. Prasidėjo pokyčiai Rytų Europoje, ėjo į pabaigą Šaltasis karas. BBC diplomatijos redaktorius prisimena padėtį tuo metu. Ronaldas Reiganas ir Michailas Gorbačiovas buvo didžiulės galių konfrontacijos centre. Vis dėlto Amerika ir Sovietų Sąjunga stengėsi baigti Šaltąjį karą. Tačiau M. Gorbačiovas turėjo tartis su Maskva, nes buvo palyginti naujas Komunistų partijos lyderis ir negalėjo daryti sprendimų ar susitarimų be Politbiuro pritarimo. O štai Maltos viršūnių susitikime jis jau buvo daug labiau pasitikintis savimi. 1989 m. gruodį jis su naujuoju prezidentu Džordžu Bušu susitarė pereiti nuo konfrontacijos prie bendradarbiavimo. Šaltasis karas buvo miręs ir, M. Gorbačiovo atstovo spaudai žodžiais tariant, palaidotas Viduržemio jūros dugne.

1989 m. vyko du skirtingi procesai. Abiejų priežastis – M. Gorbačiovo reformos. Rytų Europos jau nebekontroliavo sovietai. Tai atrodė tarsi sprogimas, į pirmus laikraščių puslapius patekusi avantiūra, ypatingas įvykis visiems su juo susijusiems. Kitas dalykas buvo ramesnė revoliucija Rytų ir Vakarų santykiuose – tai pabaiga ideologinės konfrontacijos, keturis dešimtmečius grasinusios pasauliui branduoliniu sunaikinimu. Tai buvo tikras laimėjimas Vakarų lyderiams, bet Rytų Europos išsilaisvinimas kėlė grėsmę M. Gorbačiovui kaip sovietų lyderiui. Tuometinis Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Džeimsas Beikeris Maltos viršūnių susitikime sakė, kad Berlyno sienos griuvimas dar nereiškia Šaltojo karo pabaigos, todėl prezidentas Dž. Bušas teisus, kad pažadėjo ypatingai nešvęsti to įvykio. Tuo metu dar buvo daug nebaigtų darbų su sovietais.

M. Gorbačiovas sukūrė naują langą sovietų mąstyme – langą į taikesnį pasaulį, tačiau Vakarų lyderiai bijojo, kad šis užsidarytų, jeigu M. Gorbačiovas bus nuverstas. Jis stengėsi subalansuoti situaciją, nes Rytų Europoje prasidėję pokyčiai išplito po visą Sovietų Sąjungą. M. Gorbačiovas negalėjo vykdyti šių pokyčių ir daryti nuolaidų be kritikos ir aršių debatų. Sovietų Sąjunga turėjo atsisakyti teritorijos, kurią laikė savo, kaip supergalios statuso, dalimi. Tai – okupacinės zonos, karinės bazės, buferinės teritorijos. Yrant Sovietų Sąjungai, pasak Leonido Kravčiuko, M. Gorbačiovas atrodė pasimetęs, jam viskas buvo netikėta, todėl istorijoje jis bus prisimenamas ne kaip kūrėjas, bet kaip savo veiksmais sunaikinęs Sovietų Sąjungą. L. Kravčiukas save vadina istoriniu Ukrainos kūrėju, Borisą Jelciną – istoriniu naujosios Rusijos kūrėju. M. Gorbačiovas naujos sąjungos nesukūrė, o sunaikino esamą.

Pagal 2009 m. gruodžio 27 d. BBC informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (26)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (43)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (128)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (1)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras