Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Divertismentas tarp batalijų

Borisas Tumanovas
2006 07 26

 

Prašmatnus ir, reikia pripažinti, puikiai surežisuotas spektaklis ,,G8 valstybių vadovų pasitarimas Sankt-Peterburge“ daugeliui stebėtojų liko apviltų lūkesčių pasitarimu. 

Pasaulio lyderiai nuolankiai sutiko su Rusijos primesta „energetinio saugumo“ koncepcija, patys neprisiimdami jokių jos praktinio įgyvendinimo įsipareigojimų. Nė vienas iš jų, nepaisant gana užtikrintų prognozių, neišdrįso viešai svarstyti rusiškosios demokratijos trūkumų. Nusivylė ir tie, kurie tikėjosi, kad „Didysis aštuonetas“ bent užuominomis suformuluos savo pretenzijas į „Pasaulinės vyriausybės“ statusą. Tonio Bleiro išsakyta mintis apie „Aštuoneto“ išplėtimo tikslingumą iš esmės pakibo ore. Neiškilo viešumon ir tebesitęsiantys prieštaravimai dėl Irano, ir Šiaurės Korėjos dosjė, ir net naujo Artimųjų Rytų karo grėsmė nesutrikdė idiliškos pasitarimo atmosferos. 

Tačiau, sprendžiant iš visko, patys „Didžiojo aštuoneto“ nariai iš pat pradžių pasitarimą Sankt-Peterburge laikė pirmiausia iškilminga ceremonija, skirta Rusijos sugrįžimo į galingųjų pasaulio valstybių tarpą sakralizacijai. Sunku pasakyti, kiek G8 grupės partnerių akyse Rusija atitinka tokį statusą, bet jos elitas savo naująją didybę priima kaip savaime suprantamą. Ir tokiu lygiu, kad kai kurie Kremliui artimi politologai jau rekomenduoja Rusijos vadovybei „nustoti varžytis“ tarptautinėje arenoje. Gali būti, kad būtent čia ir slypi svarbiausia artimiausiais metais pilnai tikėtino santykių tarp Rusijos ir Vakarų paaštrėjimo priežastis. 

Dar visai neseniai tie patys Maskvos politikai, minėdami praktiškai absoliučią Rusijos priklausomybę nuo pasaulinės energijos šaltinių konjunktūros, dejavo, jog jų šalis tampa žaliaviniu Vakarų priedėliu. Nuo to laiko Rusijos ekonomika netapo daug labiau diversifikuota, tačiau šiandien Kremliuje laikoma, kad būtent Vakarai, jeigu galima taip išsireikšti, tapo Rusijos energijos resursų „vartotojišku priedėliu“. Užslėptas tokio požiūrio pavojus yra tas, kad jo pagrindu Rusija gali vykdyti savo užsienio politiką tiktai tuo atveju, kai Vakarai sutinka būti Rusijos naftos ir dujų vartotoju. 

Suprantama, kol kas jokie požymiai nerodo, kad Vakarai būtų linkę mažinti savo priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių tiekimo. Priešingai, ir Jungtinės Valstijos, ir pirmiausia Europos Sąjungos šalys šioje sferoje demonstruoja pragmatišką pasirengimą plėsti bendradarbiavimą su Rusija, tuo pačiu dėdamos pastangas išsiderėti sau tiesioginio priėjimo prie Rusijos žaliavų resursų ir energijos transportavimo sistemų teisę. Nėra netgi neįmanoma, kad, siekdamos sau ekonominės naudos, jos vis mažiau dirgins Rusiją iš esmės beprasmiais pamokymais demokratijos tema. Tačiau šiame grynai komercinio pobūdžio derėjimesi Vakarai turi daugiau įvairių būdų spausti Rusiją (kad ir tai, jog vėl atidėtas jos priėmimas į PPO), kurios vieninteliu potencialiu ginklu gali tapti savižudiškas grasinimas „perorientuoti Rusijos dujų srautus“ į priešingą Europai pusę. 

Iš principo, kol dialogas tarp Vakarų ir Rusijos, nors kartais ir aštrus, vedamas ekonominės politikos sferoje, didžiavalstybinės Maskvos pretenzijos vargu ar gali sukelti didesnius sukrėtimus tarptautinėje arenoje. Tačiau problema yra ta, kad Maskva savo energetinę galią laiko tam tikru universaliu faktoriumi, suteikiančiu jos geopolitinėms pretenzijoms carte blanche (neribotus įgaliojimus). Pirmieji ir keliantys nemažą nerimą tokios naujos pasaulėžiūros požymiai jau ryškėja žvelgiant į augantį – tiesa, pasireiškiantį kol kas ne visomis kryptimis – Rusijos agresyvumą posovietinėje erdvėje. Gruzijai jau atvirai grasinama karu, o Moldavijai taip pat aiškiai duodama suprasti, kad Padnestrė niekada nebesugrįš į jos sudėtį. 

Tuo tarpu Maskvoje laikoma ir ne be pagrindo, kad Vakarai vargu ar griežtai stos ginti tarptautinės teisės regione, kur jų interesai yra daugiau teorinio pobūdžio. Tačiau esant sąlygoms, kai aiškus Maskvos vykdomas Irano, Šiaurės Korėjos ir Sirijos režimų protegavimas vis labiau erzina jos partnerius Vakaruose, „nevaržomo didžiavalstybiškumo“ logika Rusijai gali turėti žymiai dramatiškesnių pasekmių. Ypač jeigu prisimintume, kad dar Sankt-Peterburgo aukščiausio lygio pasitarimo išvakarėse didelė dauguma stebėtojų santykių tarp Rusijos ir Vakarų būklę apibūdindavo kaip „grįžimą į šaltąjį karą“. Būtent tai verčia galvoti, kad niekieno netrikdomas liepos savaitgalis Konstantino rūmuose Rusijai buvo ne tiek tarptautinis triumfas, kiek atsikvėpimas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (6)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (13)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (68)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (4)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras