Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Prancūzijos beprotystė (57)

Françoise Thom
2010 01 07

Valstybės veikėjams svarbu mokėti įžvelgti skirtumą tarp trumpalaikių interesų ir ateities reikmių. Ekonominė ir finansinė krizė stipriai sumažino lyderių gebėjimą numatyti tolimos ateities perspektyvas ir įvertinti galimas priimtų sprendimų pasekmes.

Ši pastaba sietina ne tik su ekonominiais dalykais. Ji tinka ir strateginiams sprendimams.  Prancūzijos sprendimas šiais metais parduoti Rusijai „Mistral“ tipo desantinių laivų yra puiki to iliustracija.

Ar protinga apginkluoti šalį, kuri neteisėtai kišasi į kaimyninės Gruzijos reikalus ir neslepia ketinimų atkurti (savanoriškai ar prievarta) savo hegemoniją visoje buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje?

Ar Prancūzijos veiksmai reiškia, kad, prisidengusi „strategine partneryste“ su Maskva, ji ketina atleisti Kremliui būsimus agresyvius karo veiksmus, kurie bus vykdomi, jeigu bus įgyvendinta praėjusį rugsėjį pradėta stambaus masto karinė reforma?

Mūsų lyderių ir daugumos Vakarų politikų argumentai yra tokie: ekonominė krizė palengva mažina Rusijos galią, dėl demografinių ir vietos problemų jai gresia žlugimas. Tad kodėl nepasiūlius Kremliui akivaizdžiai pelningo karinio bendradarbiavimo?

Europoje ypač juntama „strateginės partnerystės“ su Rusija pagunda. Mus vilioja tariamomis ypatingomis Rusijos rinkos perspektyvomis bei Vakarų Europos pramonės ir neišsivysčiusios, bet žaliavų turtingos Rusijos galimybėmis, papildančiomis viena kitą. Mes patikime, kad ekonominės krizės sukrėsta Rusija nebėra tokia pavojinga.

Šiuose argumentuose neatsižvelgiama į aplinką, kurioje gyvena Kremliaus vyrai.

Į vietos problemas jie atkreipia dėmesį tik tada, kai jos kelia grėsmę jų galingumui. Jie taip tvirtai laiko šalį savo gniaužtuose, kad naftos kainos turėtų dar labai ilgai kristi, kad Putino režimas susilpnėtų.

Kita vertus, krizė atveria Rusijos lyderiams didžiules galimybes siekti savo ambicijų užsienio politikoje. Tai greitina Jungtinių Valstijų smukimą, destabilizuoja gyvenimą daugelyje „artimojo užsienio“ valstybių ir leidžia Maskvai neutralizuoti negausų provakarietišką elitą, kuriam pavyko susivienyti ankstesniais metais.

Visiškai nesigrauždami dėl akivaizdžios V. Putino vidaus sistemos nesėkmės, Rusijos lyderiai kaip niekad yra vieningi siekdami savo neoimperinių tikslų ir vykdydami Vakarų Europos finliandizaciją.

Jų prioritetus akivaizdžiai rodo ir visai nesenas pavyzdys: vos tik vyriausybė pranešė dėl lėšų stokos atidedanti Rusijos Federacijos gyventojų surašymą, V. Putinas paskelbė, kad 15 milijardų rublių skiriama Rusijos karinėms bazėms Abchazijoje statyti.

Istoriniai precedentai turėtų išmokyti mus atsargumo. 1945 m. vasario mėn. Vakarų lyderiai Jaltoje nusileido Stalino reikalavimams, nes buvo įsitikinę, kad išsekusi Rusija pirmenybę teiks šalies atkūrimui, kad jai reikės kapitalo ir Vakarų technologijų, kad Maskvos politika bus labiau susitaikėliška. Tokių samprotavimų rezultatas – pusė Europos atiteko Stalinui.

Vienu klausimu dabartiniai Rusijos lyderiai nesiskiria nuo caro ar savo komunistinių pirmtakų: tikslą įtvirtinti savo galias jie kelia aukščiau už šalies piliečių gerovę.

Taigi, mes turime būti ypač atsargūs parduodami Rusijai puolamuosius ginklus: nebūdami budrūs, pasėsime būsimų krizių sėklą.

„Mistral“ tipo laivas labai padidins Rusijos laivyno kovines ir manevravimo galimybes. Per 2008 m. rugpjūčio mėnesį vykusį Rusijos ir Gruzijos karą toks laivas būtų leidęs Juodosios jūros laivynui įvykdyti savo misiją Gruzijoje per 40 minučių, o ne per 26 valandas“, – neseniai pareiškė Rusijos karinio laivyno vadas Vladimiras Vysockis.

Galiausiai perspėjimų jau turėjome užtektinai: Rusija dujas ir naftą naudoja kaip visos Europos įbauginimo instrumentą. Negalime neprotingai rizikuoti ir leisti Rusijai atnaujinti karinę grėsmę, kuri jau seniai šmėkščioja mūsų kontinente.

Françoise Thom dėsto istoriją Sorbonos universitete.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 57)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras